skrynios

Skrynia. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejus

Skrynia yra keturkampė ar kitokios formos dėžė drabužiams ir audiniams laikyti. Ji daroma iš ne storesnių kaip 2,5 cm ir įvairaus pločio ir medienos lentų. Kampai ir briaunos sutvirtinamos ir papuošiamos metaliniais apkaustais. Neretai viena ar keliomis metalinėmis juostomis buvo apjuosta skrynios viršutinė ir galinė plokštumos. Aplink užraktą įtaisoma įvairiai iškarpyta metalinė plokštė, o galuose įtvirtinamos metalinės rankenos. Skrynios būna su pakojomis arba į žemę remiasi visu savo dugnu.

Skrynių priekis, galai ir antvožas dažniausiai buvo puošiami tapytu, spausdintu, rečiau reljefiškai išpjaustytu ornamentu. Kartais skrynios buvo dažomos viena spalva ir apkaustomos lygiais arba ornamentuotais apkaustais.

Skrynia. Kelmės r. 19 a.

Rytų Lietuvoje buvo paplitusios spausdintu ornamentu dekoruotos, o vakariniuose rajonuose – tapytos skrynios. Visos jos buvo puošniausias baldas namo interjere.
Puošybai būdingiausi augaliniai motyvai – gėlė su žiedais, lapais ir paukščių motyvai.

Skrynia. Kėdainių r. 19 a. vid.

Spausdinant ornamentą, būdavo atsižvelgiama į skrynios konstrukciją ir apkaustų išdėstymą. Ornamentas priešakinėje skrynios plokštumoje gali būti išdėstytas į dvi arba tris grupeles.
Pirmuoju atveju sudaro dvi simetriškai abiejose pusėse išdėstytos šakutės, pasibaigiančios žiedu.

Skrynia. 1888 m.

Antruoju atveju ornamentas priekinėje skrynios plokštumoje išdėstytas į 3 atskiras grupeles. Vidurinioji plokštumos dalis turi turtingesnį už šonines ornamentą. Tai iš taurės vidurio išvesti keli lapuoti su žiedais stiebai, išdėstyti simetriškai. Dažnai buvo ornamentuojamas ir skrynios antvožas bei galai.

Skrynia. Šilalės r. 19 a. pr.

Skrynia – merginos ir ištekėjusios moters nuosavybė, jos brangiausias turtas. Kraitinę skrynią dirbdavo naują arba paveldėdavo, kartais ją perdažydavo, įrašydavo nuotakos vardą. Skrynias dirbdavo liaudies meistrai, o jas puošė ir dažė specialūs dažytojai.

Skrynia. Telšių r. 19 a.

Senovėje skrynios buvo perkamos. Skrynias dirbo tik tie meistrai, kurie jas mokėjo dirbti. Skrynias ūkininkai pirkdavo mugėse.
Būdavo ir baltų, nedažytų skrynių, jos – pigesnės. Kas turėdavo didesnį kraitį, tas ir skrynią didesnę pirkdavo. Skrynios daugiausia buvo dažytos rudai ir mėlynai. Spalva kokios nors reikšmės neturėjo. Pirko tokią, kam kokia patikdavo.

Skrynia (kuparas). Kėdainių r.

Kiti turtingieji ūkininkai skryniadirbius kviesdavo pas save į namus. Tie patys skryniadirbiai padirbdavo ir kitus kraičio daiktus: lovas, stalus, krėslus.

Svirno interjeras. LBM. Rumšiškės

Kiek skrynių turėdavo būti kraityje? Skaičius būdavo nevienodas. Viena skrynia būtinai turėjo būti. Nors ir paprasta samdinė mergelė, bet skrynelę privalėdavo turėti. Turtingosios turėdavo po kelias skrynias.

Svirno interjeras. LBM. Rumšiškės

Į vieną visada pridėdavo audeklų ritinių. Daugiausia ritiniai būdavo lininės drobės. Kiekviena jaunoji savo kraityje būtinai privalėdavo turėti vilnonių audinių savo vyrui. Be to, kraityje kiekviena moteris į naujai sukurtą šeimą atsinešdavo ratelį vilnoms verpti, stakles.
Kitose skryniose būdavo sudedami jaunosios drabužiai: sijonai, švarkai, futros, skarelės, marškiniai ir kt.

Svirno interjeras. LBM. Rumšiškės

Turtingosios turėdavo atskirus kuparėlius, skirtus skarelėms sudėti.
Jaunajai būdavo privalu kraityje turėti vieną padirbintą lovą su paklotais: kelias pamainas paklodžių, užvalkčių pagalvėms ir patalams, lovatiesę, patalus ir kelias pagalves. Lovos paklotus sudėdavo į atskirą skrynią.
Neturtinga mergelė dažniausiai turėdavo tik vieną skrynią. Ji lovos paklotus (baltinius) surišdavo į ryšulį.

Svirno interjeras. LBM. Rumšiškės

Tautodailės dirbiniai. Kaziuko mugė. Vilnius