Gyvenamose patalpose būdavo įvairios paskirties spintų: drabužiams, mažesnės knygoms, indams, vaistams ir įvairioms kitoms smulkmenoms. Spintos buvo pastatomos ir pakabinamos, statomos prie sienų arba kampuose.

Spintelė. Žemaičių sodyba. LBM. Rumšiškės

Praeityje spintas skobdavo iš medžio kamieno, įstatydavo lentynas. Tokiose spintose laikydavo maistą. Seniausios yra indaujos, išskobtos iš vieno medžio kamieno, į kurį įstatydavo duris. Skobtos spintos ilgiausiai išliko Aukštaitijoje ir Dzūkijoje. Jos nepuoštos ir buityje išsilaikė iki 19 amžiaus.

Indų spinta. Aukštaičių etnografinė sodyba 

Nuo 19 a. II pus. plito iš lentų sukaltos indaujos. Indaujos bei spintelės buvo puošiamos, kaip ir skrynios panašiais tapytais motyvais. 

Suvalkiečių spinta. LBM. Rumšiškės

Drabužiams skirtos spintos kaimo buityje pradėjo plisti 19 a. pab. – 20 a. pr. Šios spintos turėjo vienvėres arba dvivėres duris. Drabužiams naudojamos spintos buvo su vienu ar dviem stalčiais apačioje. Viršus būdavo užbaigiamas profiliuotais karnizais, puošiamas reljefiniais bei kiauraraščio motyvais. 

Žemaičių trobos interjeras 
LBM. Rumšiškės  

Akcentuojamos durys. Kai kurios turėjo filingus, kurie durų plotą dalino į kompozicinius laukus. Labiausiai buvo paplitę tapytos spintos, drožinėtų aptinkama nedaug. Jos dažniausiai buvo dažomos ruda spalva. Spintų tapyboje naudoti tokie patys spalvų deriniai ir ornamento motyvai, kaip skrynių dekore – augaliniai ir paukščių motyvai. 

Spinta. 1858 m.

Spintų puošyboje pastebima daug eklektikos elementų, puskolonių, kolonų, piliastrų ir pan.

Spinta. Piešinys. Plungės r. Puškorių k.

Žemaičių trobos interjeras 
LBM. Rumšiškės  

Į puslapio pradžią

atgal