Stogastulpiai

Šie memorialiniai paminklai yra gausiai paplitę Lietuvoje. Jie vertikalūs, iki 7-8 m aukščio. Daugelio stogastulpių sandara labai paprasta: nuolaidus keturkampis stogelis ant pliko medinio stulpo.
Jie pasižymi įvairiais, įdomiais siluetais ir ažūrine abstrakčių-geometrinių arba sugeometrintų gamtos formų ornamentika. 


Stogastulpis. Veisių kapinės. Širvintų raj. Fotografuota 1967 m. Mečislovo Sakalausko nuotrauka

 

Kai kurie lietuvių liaudies architektūros tyrinėtojai jų kilmę siejo su neaukštais (1-3 m aukščio) antkapiniais stulpais – krikštais. 
Pirminiai, neaukšti antkapiniai stulpai turėjo įvairiai dekoratyviai profiliuotus stiebus.
Ilgainiui stogastulpių aukštis ir ypač stogelių formos labai pakito.

Stogastulpis 1863 m. sukilimo aukoms. Palanga. 

   

Jie išsivystė į aukštus, kelių tarpsnių stogastulpius su iš visų pusių atviromis, dažnai puošniomis koplytėlėmis ar stoginukais, turinčiais grakščiai profiliuotas ar ornamentuotas atramas. 


Stogastulpis. Švenčionių r. Reškutėnai

Stogastulpis. Kretingos r. Kintrimų k.

Iš kitų sakralinių paminklų jie ėmė ryškiai išsiskirti ir savo stulpų aukštumu, profiliavimu, o ypač originaliomis stogelių formomis: vienos jų – apskritos, į viršų smailėjančios (konusinės), kitos (jų daugiausia) – keturšlaitės, trečios – daugiašlaitės. Paprastai tuos stogelius tarsi remia profiliuotos ir ornamentuotos atramėlės, dar kitais atvejais tos atramėlės (kolonėlės) sudaro taip pat profiliuotas ir dažniausiai augaliniais bei geometriniais ornamentais padabintas koplytėles. 


Stogastulpis. Šakių r. Panovių k. 1990 m. 
Meistras tautodailininkas S. Kudirka  

 Į puslapio pradžią

 atgal

   

Stogastulpiai pagal jų konstrukciją ir formą būna: 
vienaaukščiai (su viena koplytėle), vienpusiai arba dvipusiai su dviem kampuose lenktomis atramomis stogeliui laikyti; 
dviaukščiai (su dviem koplytėlėmis), keturpusiai (iš visų keturių stiebo pusių) su kampinėmis dekoratyviai lenktomis atramomis; 
triaukščiai, keturpusiai su kampinėmis atramomis stogastulpiai. 

 

 

 

Zibalų šventorius. 

LBM. Rumšiškės

Svėdasai. 1996 m.

 


Jų aukštuose (koplytėlėse) turtingai panaudotos, plokščiu kiaurapiūviu atliktos geometrinių ir stilizuotų augalinių-gyvūninių ornamentų kompozicijos, pasižyminčios aiškumu, dekoratyvumu ir liaudiškumu. 

 

 

Stogastulpis. LBM. Rumšiškės  

Mediniai stogastulpiai primena besistiebiančius į viršų augalus. Savo forma jie labai panašūs į medžius su kelių aukštų vainikais ir gėles. Jų smailiaviršūnės piramidės primena eglę ar iš žemės besikalantį daigą.

Žemaitijoje daugiausia buvo statomi vienaaukščiai, o Aukštaitijoje ir vienaaukščiai, ir daugiaaukščiai (kelių pakopų) stogastulpiai.
Aukštus medinius stogastulpius labai dažnai vainikuoja kalvių nukalti geležiniai kryželiai. Jie lengvai, ažūriškai užbaigia visą paminklo sandarą. 
Aukšti, lieknais siluetais pasižymintys stogastulpiai gyvai įsijungia į kraštovaizdį, ypač išryškėja stovėdami netoli trobesių ar net greta medžių. 


Stogastulpis. Kiaukliai

Stogastulpis. LBM. Rumšiškės

 

 

 Į puslapio pradžią

 atgal