TAPYBA

Lietuvių liaudies tapyba apima dvi sritis: vaizdinę ir dekoratyvinę.
Vaizdinė liaudies tapyba Lietuvoje negausi. 
Ji savita ir susijusi su liaudies meno tradicijomis. Paveikslai buvo tapomi ant medžio lentos, drobės, popieriaus, kartais skardos.

Šv. Ona ir Marija su kūdikiu. 19 a. II p.

Tapybos tematika – religinė. 
Paveikslais puošdavo koplytėles, koplytstulpius, kabindavo namuose ir bažnyčiose, kapų koplyčiose. 

Koplytėlė sodyboje. Skuodo r. Daugšių k.

 

Šv. Šeima. 19 a. II pus.

Į puslapio pradžią

atgal

Miestelių ir kaimų moterys siuvinėdavo, aplikuodavo arba tapydavo bažnytines vėliavas, kurios turiniu ir forma artimos liaudies raižiniams ir tapybai. Procesijų vėliavos yra ypač įspūdingos savo apdaila ir puošnumu.

 

Šv. Antanas su kūdikiu. 
Siuvinėta, aplakuota vėliava. 
Žemaitija. 19 a. pab.  

 

Daugybė buityje naudotų daiktų buvo dekoruojami, spalvinami, ornamentuojami. Jei paveikslų tapyboje dominuoja religiniai siužetai, tai dekoratyvinėje vienintelis tikslas – daikto estetinė išvaizda. Ši dailės rūšis labai plačiai apėmė valstiečio buitį. 

Skrynia. Šilalės r. 19 a.

Polichromija egzistavo liaudies mažosios architektūros paminkluose, pastatų detalėse, namų apyvokos daiktų puošyboje. Technika buvo dvejopa: teptuku ir šablonu. Pirmuoju atveju dominavo augalinio ir gyvulinio ornamento kompozicijos, antruoju – geometrinis ornamentas.

Spinta. Anykščių r. 19 a. LBM. Rumšiškės  

Raštai ir spalvos kiekvienoje etnografinėje Lietuvos dalyje turėjo skirtumų. Dekoratyvinė tapyba buvo vartojama beveik visuose buities daiktuose. Buvo spalvinamos gyvenamųjų namų durys, langinės. Augalų piešiniais buvo išmarginti ir stogastulpiai bei koplytstulpiai.

 

 

 

 

 

V. Svirskis. Kryžiaus fragmentas. 
 LBM. Rumšiškės  

 

 

 Koplytėlė su šv. Roko skulptūrėle. 
Šiaulių r. 20 a. pr.  

  

Į puslapio pradžią

atgal