tapyba

Jei paveikslų tapyboje dominuoja religiniai siužetai, tai dekoratyvinėje vienintelis tikslas – daikto estetinė išvaizda.
Ši dailės rūšis labai plačiai apėmė valstiečio buitį.

Polichromija egzistavo liaudies mažosios architektūros paminkluose, pastatų detalėse, namų apyvokos daiktų puošyboje.

Koplytėlė. LNM ekspozicija

Spinta. Pakruojo r. 19 a.

Technika buvo dvejopa: teptuku ir šablonu.
Pirmuoju atveju dominavo augalinio ir gyvulinio ornamento kompozicijos, antruoju – geometrinis ornamentas.

Skrynia. 1848 m.

Ryškiausiai menininkų talentai atsiskleidė dirbant ir dekoruojant skrynias. Jas padirbti sugebėdavo daugelis meistrų, o puošė, dažė, specialūs dažytojai. Tapytoms skrynioms būdingi įvairiai komponuojamų gėlių ir paukščių motyvai. Dekoratyvinės tapybos raštus galima suskirstyti į dvi ryškių bruožų grupes: gėlių kompozicijos, aprėmintos kvadratais, ir vazonėliai su gėlėmis.

Skrynia. Telšių r. Gomalių k. 19 a.

Kompozicijos dažniausiai simetriškos. Spausdinant ornamentą būdavo atsižvelgiama į skrynios konstrukciją, apkaustų išdėstymą.
Rytų Lietuvoje buvo paplitusios spausdintu ornamentu dekoruotos, o vakariniuose rajonuose – tapytos skrynios. Visos jos buvo puošniausias baldas gyvenamojo namo interjere.

Skrynia. Kėdainių r. Okiainių k. 19 a. vid.

Kitas svarbus kaimo baldas – tapytos spintos. Jų puošyboje naudojami tokie patys ornamento motyvai, spalvos, kaip ir skrynių dekore. Dažniausiai sutinkami spalvų deriniai: mėlyna, geltona, raudona, balta, žalia ir geltona, balta ir raudona, geltona, žalia, juoda, balta ir t.t. Raštai ir spalvos kiekvienoje etnografinėje Lietuvos dalyje turėjo skirtumų.

Skrynia. 1888 m.

Spinta. Žemaičių troba. LBM. Rumšiškės

Dekoratyvinė tapyba buvo vartojama beveik visuose buities daiktuose.
Buvo spalvinamos gyvenamųjų namų durys, langinės. Augalų piešiniais buvo išmarginti stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės.

Koplytėlė. LBM. Rumšiškės

Tapyta langinė. LNM ekspozicija

Rankšluostinė. LBM. Rumšiškės

Prieverpstė. LNM

Lankai. LNM ekspozicija