verba

Velykų laukimas pasideda nuo Verbų sekmadienio. Tikroji verba liaudies papročiuose – puokštelė, suskinta iš gluosnio ir kadagio šakelių – tai anksti pavasarį prabundančių medžių ir krūmų ir amžinai žaliuojančių augalų šakelės. Tikėta, kad sprogstantys ir sužaliavę augalai turi magiškų galių, kad verba paliesti gyvuliai bus sveiki, o žmonės – laimingi ir gražūs.

Verbų Sekmadienis.
Šv. Perto ir Povilo bažnyčia. Vilnius. 2005 m.

Vilniaus verbos – dirbiniai iš sausų augalų, būdingi Vilniaus kraštui, jos vėlesnės kilmės, vertinamos kaip savita tautodailės šaka. Ištakų reikėtų ieškoti miestiečių tradicijose – iš pradžių verbos buvo naudojamos kaip puošmenos Vilniaus amatininkų cechų procesijose.
Vėliau tokias iš sausų gėlių bei žolynų pintas verbas Verbų sekmadienį imta šventinti bažnyčiose, minint Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Jos esą saugančios nuo ligų, perkūnijos ir kitų nelaimių. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys.
Senu papročiu anksti atsikėlusieji plakdavo verba miegalius, sakydami: „Verba plakė, linksmai sakė, nedėlioj – Velykos”. Arba: „Ne aš plaku, verba plaka, ar žadi margutį?”

Kaziuko mugė. Vilnius

Tačiau apeiginės paskirties Vilniaus verbos neturėjo, buvo tik kaip dekoratyvinis elementas. Buvo daromos drožlinės, žolinės ir popierinės verbos. Drožlinės gaminamos iš lazdyno, šaltekšnio ar ožekšnio nuspalvintų drožlių. Popierinės verbos daromos iš spalvoto popieriaus, imituoja gėlių žiedus.

Kaziuko mugė. Vilnius

Labiausiai paplitusios žolinės verbos. Jų rišimo žaliava – sausos laukų, miškų ir darželių gėlės, žolynai, javai. Iš viso verbų gamybai vartojama per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršūnėms – 11 augalų.

Naudojamos samanos, bruknienojai, pataisai, katpėdėlės, šlamučiai, kraujažolės, kiškio ašarėlės, motiejukas, pipirnė, guboja, darželinė hortenzija, kukurūzų šluotelės, gelsvalapis skaistenis ir daug kitų, kurie džiovinami nepraranda savo spalvos ir formos. Viršūnėms naudojama dirsė, nendrė, lendrūnai, paprastoji miglė, baltoji smilga, šunažolė ir kt.

Verbos

Augalai verboms renkami įvairiausiu metų laiku, kadangi nuo jų rinkimo laiko labai priklauso augalų išvaizda ir spalva.

Dalį augalų verbų rišėjos dabar sėja darželiuose ir šiltnamiuose. Verbų rišimui neseniai pradėti naudoti rugiai, avižos, kurių varpos taip pat sėjamos laukuose.

Verbų Sekmadienis. Vilnius 2005 m.

Verbų kompozicijos labai priklauso nuo augalų spalvos.
Iki 20 amžiaus pradžios dažniausiai buvo naudojami natūralių spalvų nedažyti augalai.
Vėliau pradėta naudoti anilino dažai. Augalai į dažus merkiami surišti kuokšteliais ir išdžiovinami.
Vienoje verboje tradiciškai buvo derinamos dvi spalvos: raudona ir geltona; raudona ir balta, o kartais labai drąsiai net kelios kontrastingos, tokios kaip raudona, violetinė, žalia, balta ar pilkšva.
Prie 30-60 cm ilgio lazdyno lazdelės pririšami natūralūs bei dažyti įvairiaspalviai augalai.
Verbos

Rišant verbas naudojami paprasti įrankiai: peilis ir žirklės. Rišti pradedama nuo viršūnės. Viršūnės ilgis ir storis įvairių rišėjų skirtingas. Augalų kuokšteliai dedami aplinkui stiebelį ir vyniojant siūlą pritvirtinami.

Suformavus viršūnę, prie jo guldomi žiedai ir renkamas raštas.

Pagal formą verbos skirstomos: volelinės (dar vadinamos kiliminėmis), rykštelinės, plokščiosios ir vainikinės.

Medžiagos ir įrankiai, skirti verbų rišimui.

Verbos

Volelinės verbos yra populiariausios. Jos rišamos iš visų pusių vienodai uždengiant žolynais visą virbą. Seniausias ir lengviausias raštas – tai besikeičiančių spalvų rainelės, kurios kartojasi per visą verbą vienodo, kartais skirtingo pločio. Jos pinamos labai tampriai ir primena rištinius kilimus. Pasitaiko verbų, išmargintų vertikaliomis, tiesiomis, banguotomis arba laužytomis linijomis. Rainelėse ritmiškai pasikartoja dviejų, trijų spalvų skersiniai ruoželiai. Kartais rainelės išdėstomos įkypai. Be rainelių būdingiausi motyvai: kvadratėliai, rombeliai, trikampėliai, verbą juosiančios įvijos, kripės, akutės, širdelės, rombeliai, koreliai. Žaismingi smulkūs koreliai, komponuojami tolygiai, sudaryti iš pilkų ar žaliai dažytų motiejukų kilpelių. Volelinių verbų raštų spalvos dažniausiai kontrastinės, kad labiau išryškintų raštą.

Verbos

Rykštelinės verbos daromos su nedidelėmis viršūnėmis ir be jų. Rišamos iš sausučių ir šlamučių žiedų, kartais įterpiant motiejukų varpas arba kilpas. Verbos įvairinamos kaitaliojant žiedelių spalvas. Palyginti neseniai pradėta skersai juosti rugių, motiejukų varpomis, kurios kaitaliojamos su žiedelių intarpais. Kartais verbos sukamos tik iš natūralios spalvos rugių varpų, kartais įmaišoma ir padažytų, bet ne daugiau kaip 2-3 spalvų.

Verbos

Plokščių verbų forma primena paukščių plunksnas. Jos rišamos iš motiejukų arba rugių varpų. Pradedant nuo viršūnės, iš priešingų virbo pusių rišama po motiejuko ar rugio varpą iki kotelio. Kartais kaitaliojama natūralios spalvos ir dažytos varpos. Tarp varpų įrišama sausučių arba šlamučių žiedai. Iš abiejų pusių klojami skirtingi žiedai, todėl iš skirtingų pusių jos atrodo kitaip.

Verbos. Kaziuko mugė. Vilnius

Vainikinės verbos – vienašonės, mažą ištęstą vainiką primenančios verbos. Rišamos iš gubojų ar motiejukų, laisvai įterpiant sausučių ar šlamučių žiedus. Dažniausiai imami dviejų spalvų žiedai ir dėliojami vienoje virbo pusėje, įvairiai derinant.

Verbos. Kaziuko mugė. Vilnius

Senieji verbų pynėjai labai vertina vadinamąsias karališkas verbas, nes rišami aplink lazdelę sulenkti motiejukai primena karūnėles. Kai rugių varpos ar motiejukai pritvirtinami skirtinguose lazdelės šonuose, verbos įgauna eglutės pavidalą. Iš sulenktų varpų ar motiejukų sukuriami ažūriniai širdelių raštai. Į varpų sujungimus įterpiami įvairiaspalviai gėlių žiedai.

Naujai paplinta dekoratyvios 1-1,5 m aukščio verbos, skirtos erdviems butams, visuomeninėms patalpoms puošti. Jos būna apvalios, sujungtos iš širdelių ar kitokių įdomių formų…

Savitas Vilniaus verbas pina netoli Vilniaus esančių Kriaučiūnų, Pilaitės, Salotės, Vilkeliškių, Sudervės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Tautodailininkai pina ir nedideles apeigines verbas. Šiuolaikinės verbos parduodamos suvenyrų parduotuvėse, garsioje Vilniaus Kaziuko mugėje, Verbų sekmadienį prie Aušros vartų ir beveik visų Vilniaus bažnyčių.

Verbų Sekmadienis. Vilnius 2005 m.

Nors verbų rišimo būdų nėra daug, pačios verbos yra labai įvairios. Tai priklauso nuo rišėjos charakterio, įgūdžių, turimų augalų įvairovės. Vienais metais didesnę paklausą turi ryškesnių spalvų, kitais – švelnesnių spalvų verbos.

Verbos yra labiausiai kintanti tautodailės rūšis.
Vilniaus verbos dabar rišamos ne tik apie Vilnių.
Šie liaudies meno dirbiniai darosi vis populiaresni tiek Lietuvoj, tiek už jos ribų.
Kaip suvenyrai labai vertinamos įvairių šalių turistų.

Verbų Sekmadienis. Vilnius 2005 m.