ARCHITEKTŪRA 

(lot. Architektura < gr. Architektonikê – statybos menas) 
sakralinės ir pasaulietinės statybos menas.

 

Romos Panteono interjeras. Apie 120 m.

Tai plastinio meno šaka: statiniai ir jų kompleksai; statinių bei jų kompleksų projektavimas ir statyba; pastato meninė išraiška.

 

 

I.M.Pei. Luvro piramidė. 20 a.

 

Architektūra jungia grožinę kūrybą ir statikos, akustikos, termodinamikos, kitų mokslo šakų elementus. Architektūra atspindi gamtinių sąlygų, visuomeninių santykių, gamybos pobūdį, mokslo ir technikos pažangą, istorinius ir nacionalinius kultūros savitumus. 

F.L.Raitas
Privatus gyvenamasis namas Pensilvanijoje.
1935-39

 

 

Architektūros kūrinio pagrindas – jo erdvinė tūrinė sąranga. Architektūros meniškumai įtakos turi statybinės medžiagos, apdaila bei puošyba.

Le Korbiuzje. Koplyčia Ronšane. 1950-55

Estetinių, funkcinių, konstrukcinių erdvės formavimo principų visuma ir dekoro pobūdis lemia architektūros stilių.

 L.Berninis. Šv. Petro aikštė ir bazilika. Roma. 1657-68 

Į puslapio pradžią

atgal