Grafika, tai vaizduojamosios dailės šaka, kurioje taikomos įvairios piešinio tiražavimo technikos. SPAUSDINTINĖ GRAFIKA – tai raižytų ir ėsdintų piešinių atspaudai.  

16 a. spaustuvė. To meto graviūra.

Svarbiausios grafikos meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas, medžiaga, ant kurios piešiama arba spausdinama (baltas arba spalvotas popierius, kartonas, kai kada audinys). 

 
St.Krasauskas. A.Baltakio eilėraščių rikinio "Pėsčias paukštis" iliustracija. 1968/69 A.-R.Šakalys. V.Bogužis. Catechismus - 450. 1997 V.K.Jonynas. Stumbrų medžioklė. 1951 M.K.Čiurlionis. Auka. Florofortas. 20 a.

E.Varholas. Venera. Šilkografija

Grafikoje taikomos įvairios technikos, bei raižymo įrankiai. Atvirkščias piešinio vaizdas raižomas (raižymas), ėsdinamas (ėsdinimas) metalo, medžio, linoleumo, akmens plokštėje. Nuo nuteptos dažais spaudos formos gaunamas atspaudas – kūrinys. Atspaudus daro pats dailininkas arba raižytojas. 
Kūriniai gali būti dauginami mechaniniu arba fotomechaniniu būdu.
 

Taikomi įvairūs spausdinimo būdai: iškiliaspaudė, giliaspaudė, plokščiaspaudė, trafaretinė spauda.

 
 

L.van Leidenas.
Keliaujantis muzikantas su šeima. 1520		 A.Diureris.
Raganosis.
1515		 S.Chlebinskas.
S.Geda "Varnėnas po mėnuliu" iliustracija. 1984		 J.Galdikaitė.
Natiurmortas.
1984

 

Į puslapio pradžią
Atgal

Pagal paskirtį grafika būna: lakštinė, knygų, reprodukcinė, taikomoji. 

Lakštinė grafika. 
Grafikos rūšis, savarankiški, neturintys praktinės paskirties grafikos kūriniai – piešiniai, estampai, jų ciklai ir serijos. Kuriama atskiruose popieriaus lakštuose įvairia grafikos technika.

Būdinga siužetinės kompozicijos, peizažai, portretai. Europoje lakštinė grafika paplito renesanso laikotarpiu. Lietuvoje kuriama nuo 16 a.

A.Diureris. Trys genijai. 1501/02

 

Estampas (pranc.estampe < it. stampa – atspaudas), lakštinės grafikos kūrinys – autorinis atspaudas. Iš pradžių estampu vadinti tik vario ir plieno raižiniai, vėliau – bet kokia technika atlikti autoriniai atspaudai, dažniausiai su autoriaus parašu. 20 a. imta žymėti kūrinio pavadinimą, techniką, sukūrimo datą, atspaudo eilės numerį ir bendrą atspaudų skaičių. Kiekvienas estampas laikomas unikaliu grafikos kūriniu ir tuo skiriasi nuo tiražinių atspaudų. V. Europos (išskyrus Prancūziją) ir Vid. Europos šalyse terminas nebevartojamas.
A.Diureris. Adomas ir Ieva. 1504

 

  

Knygų grafika. 
Grafikos rūšis: kūriniai, puošiantys knygų ir kitų leidinių tekstą. Knygų grafika papildo, interpretuoja knygos turinį, formuoja jos stilistiką. Tai iliustracijos, meninis šriftas ir knygos elementų, bei teksto dalių dekoras. Kuriama įvairiomis grafikos bei tapybos technikomis.

 A.Galdikas. Dainavos šalies senų žmonių alies sen