Grafika, tai vaizduojamosios dailės šaka, kurioje taikomos įvairios piešinio tiražavimo technikos. SPAUSDINTINĖ GRAFIKA – tai raižytų ir ėsdintų piešinių atspaudai. Svarbiausios grafikos meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas, medžiaga, ant kurios piešiama arba spausdinama (baltas arba spalvotas popierius, kartonas, kai kada audinys).
|
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
|
Taikomi įvairūs spausdinimo būdai: iškiliaspaudė, giliaspaudė, plokščiaspaudė, trafaretinė spauda.
|
![]() |
|
![]() |
![]() |
L.van Leidenas. Keliaujantis muzikantas su šeima. 1520 |
A.Diureris. Raganosis. 1515 |
S.Chlebinskas. S.Geda "Varnėnas po mėnuliu" iliustracija. 1984 |
J.Galdikaitė. Natiurmortas. 1984 |
Pagal paskirtį grafika būna: lakštinė, knygų, reprodukcinė, taikomoji.
Lakštinė grafika. Būdinga siužetinės kompozicijos, peizažai, portretai. Europoje lakštinė grafika paplito renesanso laikotarpiu. Lietuvoje kuriama nuo 16 a. |
![]() A.Diureris. Trys genijai. 1501/02 |
![]() |
Estampas (pranc.estampe < it. stampa –
atspaudas), lakštinės grafikos kūrinys – autorinis atspaudas. Iš
pradžių estampu vadinti tik vario ir plieno raižiniai, vėliau –
bet kokia technika atlikti autoriniai atspaudai, dažniausiai su autoriaus parašu.
20 a. imta žymėti kūrinio pavadinimą, techniką, sukūrimo
datą, atspaudo eilės numerį ir bendrą atspaudų skaičių.
Kiekvienas estampas laikomas unikaliu grafikos kūriniu ir tuo skiriasi nuo
tiražinių atspaudų. V. Europos (išskyrus Prancūziją) ir
Vid. Europos šalyse terminas nebevartojamas. |
![]() |
Knygų grafika. A.Galdikas. Dainavos šalies senų žmonių alies sen |