Scenografija

SCENOGRAFIJA (gr. skēnographia), teatro dailė, dailės šaka: spektaklio dekoracijų, rekvizito, kostiumų, grimo, apšvietimo projektavimas.

M.Jacovskis. Dž.Pučinis „Madame Butterfly“. Scenovaizdžio eskizas. 1992

Glaudžiai siejasi su dramaturgijos, dailės bei technikos raida.
Scenografijos prototipas – pirmykščių religinių, maginių apeigų atributai.
Scenografijos užuomazgų būta senovės graikų ir romėnų teatre.

Senovės Graikija. Epidauro teatro scena

Senovės Graikija. Aktoriai, vaidinantys scenoje

Leonardas da Vinčis. Scenovaizdžio eskizas. 16 a.

Cesky Krumlov. Barokinio pilies teatro scena. 1766-67

Scenografija pradėjo intensyviai plėtotis renesanso laikotarpiu.

19 a. pritaikyta daug techninių naujovių (pvz. dujų, vėliau elektros apšvietimas).

Plintant natūralizmo idėjoms spektakliuose imta naudoti tikrus daiktus, imituoti realius tūrinius objektus, kurti iliuzionistinius efektus (ciklorama, diorama).

19 a. pabaigoje - 20 a. pradžioje simbolizmo, ekspresionizmo, futurizmo, konstruktyvizmo įtaka paskatino ieškoti sąlyginių išraiškos būdų.

M.Šiaulytyte. J.Mekas "Pati pradžios pradžia". Lietuvos Nacionalinis dramos teatras. 2002

V.Dubeneckis. Hofmano "Nuotaka" dekoracijų eskizas. 1930 m.

A. Žibikas. J.Anouilh "Bamba". Lietuvos nacionalinis dramos teatras. 2002

B.Ukrinaite. Scenovaizdžio eskizas Dž. Verdžio „Rigoleto“. 1992

Šiuolaikiniame teatre modernios medžiagos, sudėtingi dekoracijų keitimo mechanizmai, kompiuterizuotas apšvietimas praplečia scenos erdvės formavimo galimybes.
Kartais scenografijos priemonės pakeičiamos natūralia aplinka (miesto aikštės, gatvės, visuomeninės patalpos erdvė).

Dekoracija (pranc. décoration, lot. decoratio – puošimas), veiksmo vietos apipavidalinimas scenoje: scenografijos kūrinys, sukurtas pagal dailininko scenografo eskizą.

J.Malinauskaitė. Ažari „Karalius Ūbas". Kauno valstybinis teatras. 1977

Būna erdvinės, tūrinės, pavilioninės, simultaninės, kulisinės dekoracijos.
Dažnai derinami kelių dekoracijos rūšių elementai. Kuriama architektūros, grafikos, dizaino, tapybos, kino, fotografijos priemonėmis, dažniausiai iš lengvų medžiagų (medžio, kartono, drobės, plastmasės).

J.Arčikauskas. L.Vilkončius. Spektaklio "Piteris Penas" scenovaizdis. 2004

A.Jacovskis. V. Korostyliovo "Pirosmani, pirosmani...". Valstybinis jaunimo teatras. 1981

Rekvizitas (lot. requisitum – kas reikalaujama), tikri daiktai ir jų imitacijos, naudojamos teatro vaidinime. Dar vadinama butaforija.

Butaforija (il. buttare – išmesti + fuori – lauk) scenos apstatymo reikmenys, imituojantys tikrus daiktus (baldus, indus, ginklus, skulptūras, kt). Juos kuriant, atsisakoma žiūrovui nematomų detalių.

V.Idzelytė. J. Dautartas. "Pelenė". Scenografija ir kostiumai. 2003