Lietuva
Istorinė apžvalga

Natiurmortas (pranc. nature morte, it. natura morta - negyvoji gamta) – tai tapybos,

kai kada grafikos arba
               skulptūros kūrinys,

vaizduojantis dažniausiai negyvus daiktus, nuskintus vaisius, gėles, medžioklės ar kitokius daiktus. Kai kada vaizduojami ir gyvi vabzdžiai, paukščiai, žvėrys bei žmonės, papildantys pagrindinį motyvą.

Daiktai dailininko specialiai komponuojami, išryškinama jų struktūra, erdviniai santykiai, siekiama spalvų, tonų ir šviesotamsos darnumo. 

Istorinė apžvalga
Į puslapio pradžią
Atgal

Natiurmorto elementų buvo senovės romėnų sienų tapyboje, mozaikoje. 

Senovės romėnų sienų tapyba. Pompėjos sienų tapybos fragmentas. 70 m. e. m.

Viduramžių ir renesanso laikotarpiu Vakarų Europoje natiurmorto motyvai (dažnai turintys simbolinę prasmę) buvo įkomponuojami figūrinėse kompozicijose. 

Nežinomas autorius Miniatiūra. 14 a. D.Bouts  Kristus Simono namuose. Fragmentas. 15 a.

Į puslapio pradžią
atgal

Natiurmortas suklestėjo 17 a. Olandijoje. Šios šalies dailininkų darbai pasižymi tapybiškumu, spalvų bei tonų subtilumu (V.K.Heda, J.D.de Hemas ir kt.). 
Šis dailės žanras įvairiai buvo interpretuojamas ir kitose Europos šalyse, jų nacionalinėse dailės mokyklose. 

Olandų natiurmortai

19 a. reikšmingų darbų nutapė Goja, Kurbe, impresionistai ir postimpresionistai (ekspresyvūs, dramatiški V. van Gogo, tapybiški, raiškūs P.Sezano natiurmortai). 

20 a. fovistiniai natiurmortai (A.Matisas), kuriuose išryškintos dekoratyvios spalvos ir faktūros, bei kubistiniai natiurmortai (Ž.Brakas, P.Pikaso, Ch.Gris).

A.Derenas	Ž.Brakas	P.Pikasas	Ch.Gris

Į puslapio pradžią
atgal