Istorinė apžvalga

 

PEIZAŽAS – vaizduojamosios dailės žanras, tapybos arba grafikos kūrinys, vaizduojantis natūralų ar žmogaus pakeistą vietovaizdį. 

Rembrantas. Malūnas. 17 a.

Rembrantas. Peizažas. 17 a.

V. van Gogas. Peizažas. Piešinys. 19 a.

R.Estes. Gordon's džinas. 20 a.

Peizažuose meniškai sukuriama erdvės ir perspektyvos iliuzija. Peizažo sąvoka apima realius arba fantastinius įvairių vietų, gamtos reiškinių, miestų ir architektūros statinių, jūros vaizdus. 

K.Koro. Peizažas. 19 a.

K.Monė. Įspūdis. Saulės patekėjimas. 19 a.

P.Sinjakas. Marselio uostas. 1905

Dž.de Kirikas. Rozos bokštas. 1913

 

O.Fragonaras. Mauduolės. 18 a.

Peizažas dažnai būna figūrinių kompozicijų fonas. 

 

 

Istorinė apžvalga

Į puslapio pradžią

atgal

Peizažo elementų būta jau Egipto, Mesopotamijos sienų tapyboje. 

Senovės Egipto sienų piešiniai

Chnemhotepo antkapinio statinio siena. 
Paukščiai krūme. 19 a. pr. Kr.

 

Antkapinio statinio siena.
Vynuogių derliaus nuėmimas.
1230 m. pr. Kr.

 


Senovės graikų ir romėnų sienų tapyboje, mozaikose atsirado vaizdų su perspektyvos elementais.

Senovės romėnų freska


Šventasis gamtovaizdis.
Pompėjos sienų tapybos fragmentas. 
1 a.


Į puslapio pradžią

atgal

Bizantinėje, romaninėje ar ankstyvosios gotikos dailėje peizažas dažniausiai buvo figūrinių kompozicijų fonas, apibūdinantis veiksmo vietą ar aplinką.

 

Šv. Apolinaras. Šv. Apolinaro bazilika. Ravena. 530 m.


 

   

Polis ir Žanas Limburgai. Puslapis iš „Laimingųjų valandų“. Miniatiūra. 1410

13-15 a. Europos dailėje gamtos motyvai įgijo didesnio savarankiškumo, pasidarė svarbiu figūrinių kompozicijų komponentu. Renesanso laikotarpiu vietovaizdžius pradėta tapyti iš natūros, suformuoti pagrindiniai peizažo erdvės, perspektyvos vaizdavimo principai. 

P. dela Frančeska. Prisikėlimas. 1463

Leonardas da Vinčis. Madona grotoje. 1483-86

S.Botičelis. Veneros gimimas. 15 a.

Peizažas, kaip savarankiškas žanras, susiformavo 17 a. šio laikotarpio darbams būdinga erdvės iliuzija, lyriškumas, subtilus koloritas (D.Velaskesas, J.Reisdalis, O.Fragonaras). 

  J.Reisdalis. Peizažas su vaivorykšte. 17 a.

Romantiniuose peizažuose (V.Terneris, Dž.Konstablis, T.Žeriko, F.Goja) daugiau dėmesio skirta nacionaliniam gamtovaizdžiui, atsirado žmogaus nuotaikų ir gamtos reiškinių ryškių paralelių. 

V.Terneris. Pūga: garlaivis prie uosto vartų. 1842

K.D.Frydrichas. Varnų medžiai. 1822

Dž.Konsteblis. Peizažas su galvijais. 19 a.


19 a. II pusėje paplito realistinis peizažas, akcentuojantis gamtos materialumą, realistų (K.Koro, F.Mile, G.Kurbe, Barbizono m-klos dailininkų peizažams būdinga paprastumas, subtilūs tonai, šviesotamsa. 

K.Koro. Peizažas. 19 a.

F.Milė. Bažnyčia Grevilyje. 19 a.

G.Kurbė. Peizažas. 19 a.


Dominuojančiu žanru peizažas pasidarė impresionizmo dailėje (K.Mone, O.Renuaras, K.Pisaro ir kt.). Reikšmingų darbų sukūrė postimpresionistai (P.Gogenas, V. van Gogas, P.Sezanas).

K.Monė

K.Pisaro

V. van Gogas

P.Sezanas


Peizažo dekoratyvumą ir ekspresyvumą atskleidė fovistai (A.Derenas, R.Diufi, M.Vlaminkas), deformavo abstrakcionistai (P.Mondrianas, P.Klė, V.Kandinskis).

M.Vlaminkas

 A.Derenas

R.Diufi

P.Klė

P.Mondrianas

 A.Derenas

V.Kandinskis

E.Hekelis

 

Į puslapio pradžią

atgal