|
Peizažas,
kaip savarankiškas žanras, susiformavo 17 a. šio laikotarpio darbams būdinga
erdvės iliuzija, lyriškumas, subtilus koloritas (D.Velaskesas, J.Reisdalis, O.Fragonaras).
J.Reisdalis.
Peizažas su vaivorykšte. 17 a. |
Romantiniuose
peizažuose (V.Terneris, Dž.Konstablis, T.Žeriko, F.Goja)
daugiau dėmesio skirta nacionaliniam gamtovaizdžiui, atsirado žmogaus nuotaikų
ir gamtos reiškinių ryškių paralelių.
19 a. II pusėje paplito realistinis
peizažas, akcentuojantis gamtos materialumą, realistų (K.Koro, F.Mile,
G.Kurbe,
Barbizono m-klos dailininkų peizažams būdinga paprastumas, subtilūs tonai,
šviesotamsa.
Dominuojančiu žanru
peizažas pasidarė impresionizmo dailėje (K.Mone, O.Renuaras, K.Pisaro ir kt.). Reikšmingų darbų sukūrė postimpresionistai (P.Gogenas, V. van Gogas, P.Sezanas).
|
|
|
|
|
|
K.Monė
|
K.Pisaro
|
V. van Gogas
|
P.Sezanas
|
Peizažo dekoratyvumą ir ekspresyvumą atskleidė fovistai
(A.Derenas, R.Diufi, M.Vlaminkas), deformavo abstrakcionistai (P.Mondrianas, P.Klė, V.Kandinskis).
|
|
|
|
 |
|
M.Vlaminkas |
A.Derenas |
R.Diufi |
P.Klė |
 |
|
|
 |
|
P.Mondrianas |
A.Derenas |
V.Kandinskis |
E.Hekelis |
|
