portretas p

PORTRETAS – tapybos, grafikos, skulptūros arba meninės fotografijos kūrinys, vaizduojantis žmogų arba žmonių grupę.

tapytas portretas	grafinis portretas	skulptūrinis portretas	fotografija

Žmogus vaizduojamas iš priekio (vad. anfas), iš profilio, visu ūgiu (skulptūroje statula), iki juosmens (skulptūroje biustas), iki kelių, kai kada vaizduojama vien galva.

portretas anfas	portretas profiliu	portretas visu ūgiu	portrete vaizduojama vien galva

Porinis portretas vaizduoja du žmones, grupinis – daugiau nei du.

P.Gogenas. Dvi taitietės. 19 a.

H.Holbeinas. Dailininko šeima. 16 a.

Pagal vaizdavimo būdą portretas būna monumentalusis (G.Jokūbonis), intymus, reprezentacinis (D.Velaskesas, F.Goja), psichologinis (Rembranto), humoristinis (šaržas), satyrinis (karikatūra)

monumentalusis	reprezentacinis	psichologinis	humoristinis

Pagal paskirtį ir kūrimo būdą – molbertinis (tapytas, grafikinis portretas), taikomasis (skulptūrinis portretas, freska, mozaika).

tapytas portretas	skulptūrinis portretas	mozaikos portretas

Savitos portreto rūšys yra autoportretai

ir portretinė miniatiūra.

19 a. miniatiūros

Portretas dažniausiai kuriamas iš natūros arba natūrinių studijų, kai kada pagal dokumentinę medžiagą (iš atsiminimų, fotografijų, literatūrinių arba istorinių šaltinių), retkarčiais pagal išlikusią kaukolę (vad. rekonstrukcinis portretas).

Portrete atkuriami individualūs konkretaus žmogaus išorės ir charakterio bruožai, siekiama panašumo.

Portretas dažnai turi kitų dailės žanrų (istorinio, buitinio žanro, peizažo) elementų.

O.Renuaras. Sislėjus su žmona. 1868

A.Diureris. Erazmas Roterdamietis. 16 a.

Senovės Egipte buvo sukurta idealizuotų portretų, dažniausiai skulptūrinių faraonų atvaizdų ir realistinių bruožų turinčių tapytų, vadinamų „fajumo portretų“.

Faraonės Nefertitės portretas
14 a. pr. Kr.

Fajumo portretas. 2 a.

Senovės Graikijoje buvo kuriami filosofų, poetų, visuomenės veikėjų portretai. Senovės Romoje portretai realistiški, pabrėžiamas portretuojamojo individualumas. Tai skulptūros, kamėjos, monetos, yra ir tapytų portretų.

Romėnų portretai
Imperatorius Markas Aurelijus

Moneta su Trajano portretu

Viduramžiais portretas sutinkamas sudėtingose religinėse kompozicijose.

R.Kampenas. Nuėmimas nuo kryžiaus. 1490

Renesanso laikotarpiu portretas pasidarė vienas svarbiausių dailės žanrų. Akcentuojama psichologinis charakteris, imta sieti portretuojamąjį su aplinka, atsirado perspektyvos elementų. Žymūs italų renesanso dailininkai tapę ir portretus: Leonardas da Vinčis, Rafaelis, Ticianas.

Leonardas
da Vinčis

Mona Liza
16 a.

Rafaelis

Moteris su šydu
16 a.

Ticianas

Vyras su sakalu
16 a.

Vokiečių – A.Diureris, L.Kranachas, H.Holbeinas.

A.Diureris

Autoportretas
16 a.

H.Holbeinas

Henriko VIII portretas.
16 a.

L.Kranachas

Vyro portretas
16 a.

Skulptūrinių statulų, biustų, medalių sukūrė italai Donatelas, Verokjas.

Donatelas
Gatamelatos skulptūra. Paduja. 15 a.

Baroko laikotarpiu sukurta reprezentacinių, dažnai idealizuotų karaliaus dvaro žmonių portretų. Tikroviškumu, psichologizmu pasižymi D.Velaskeso, Rembranto, F.Halso, gyvybingumu – P.Rubenso portretai. Portretus tapė ispanų dailininkas F.Goja.

Klasicistiniams portretams (Ž-L.Davidas, Ž-O.Engras) būdinga rami nuotaika, statiška kompozicija.

Romantiniams portretams (T.Žeriko, E.Delakrua) intymumas, šviesotamsa.
Nuo 19 a. vidurio dailėje dominavo realistinis portretas (G.Kurbe).

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje reikšmingų portretų sukūrė impresionistai ir postimpresionistai.

20 a. vieni tapytojai deformavo realų žmogaus veidą, siekė dekoratyvumo, emocingumo (P.Pikaso, A.Matisas), kiti laikėsi realizmo tradicijų.

A.Matisas. P. Matis portretas, arba "Žalia linija". 20 a.