EGĖJO JŪROS CIVILIZACIJA

Tai sąvoka, apimanti Viduržemio jūros baseino meną, iki atsikeliant tenai graikams, dar vadinama Kretos-Mikėnų kultūra.

Karaliaus žynys. Freska.
Knoso rūmai. Apie 1500 m. pr. Kr.

 

Kretos menas
 Kitaip – Mino menas; 
Minas – legendinis Kretos karalius.

 

Tai žalvario amžiaus (maždaug nuo 2300-1400 m. iki 1200 m. pr. Kr.) Kretos salos menas. 
Kretos kultūra, suformavusi savitą stilių iš orientalinių bei egiptietiškų elementų, nuo 2000 m. pr. Kr. vaidino lemiamą vaidmenį Egėjo jūros regione, kol buvo nustelbta Mikėnų meno. 

Jauna dama (vad. „Paryžietė"). 15 a. pr. Kr. 
Archeologijos muziejus. Heraklionas

Kretos meno skiriamasis požymis – didžiuliai rūmų statiniai Knose, Feste ir Malijoje. 

 

Kreta. Knoso rūmai. 17-15 a. pr. Kr. 

 

Pirmasis keramikos suklestėjimas siejamas su polichrominėmis kamarėmis - vazomis, puoštomis raudonu ir baltu motyvu tamsiame fone. Ornamento pagrindinę formą sudarė spiralė.

Kamarių stiliaus ąsotis. 1800 m. pr. Kr.

Kamarių stiliaus Mino vaza. 1800 m. pr. Kr.

 

Apie 1700 m. pr. Kr. Knoso rūmai buvo sugriauti (turbūt žemės drebėjimo), po to vėl atstatyti. Naujus statinius puošė prašmatni sienų tapyba, preciziški žmonių, žvėrių ir augalų atvaizdai, stiuko reljefai. 

Akrobatai su jaučiu.
Freska Mino rūmų sienoje Tyro saloje.
Apie 1500 m. pr. Kr.

 

Keramikoje kamarių stilių pakeitė šviesaus fono dirbiniai su natūraliais puošybiniais žiedų ir gyvūnų motyvais. Vienas iš ypatumų – vadinamas jūrinis stilius su gausiais spalviniais jūros faunos ir floros vaizdais.

Keramikos indai

Į puslapio pradžią

Atgal

 

 

Kreta. Knoso rūmai. 17-15 a. pr. Kr.

 

 

Dar kartą sugriauti rūmai daugiau nebuvo atstatyti. 1400-1200 m. pr. Kr laikotarpis ženklina Kretos kultūros klestėjimo pabaigą ir jos įsiliejimą į žemyninį Graikijos Mikėnų meną.

Mino sostas Knoso rūmuose.
Kreta. 
1500-1400 m. pr. Kr.

Knoso rūmų menė. Kreta. 
1500-1400 m. pr. Kr.  

 

 

Kretos architektūrai būdingi erdvūs, netvirtinti kelių aukštų rūmai; iš pažiūros chaotiška patalpų seka aplink gausius vidaus kiemus; išmoninga vandentiekio ir kanalizacijos sistema.

Karaliaus Mino rūmai Knose. 1600 m. pr. Kr.

Knoso rūmų griuvėsiai

   

Taikomąją dailę reprezentuoja antspaudai, akmeniniai indai, keramika ir auksiniai papuošalai. 
Savarankiškos skulptūros dar nebūta, išskyrus fajanso, bronzos, akmens ir dramblio kaulo statulėles.

 

Deivė su gyvatėmis. Fajanso skulptūra iš Knoso rūmų

 
Auksinis žiedas su grifonu ir deive.
Apie 2000 m. pr. Kr.		 Bitė. Auksinis papuošalas.
1800-1700 m. pr. Kr. 		Antis.
1500 m. pr. Kr.

 

Į puslapio pradžią

Atgal

 

 

 

 

 

 Mikėnų vaizdas šiandien

 

Mikėnų menas

 

 

Tai žalvario amžiaus menas Mikėnų apylinkėse Šiaurės Peloponese. 
Jo pradžia siejama su achajų pasirodymu (apie 1400 m. pr. Kr.), o pabaiga – su dorėnų įsiveržimu (apie 1150 m. pr. Kr.); tuo laiku Egėjo jūros pakrantėse prasidėjo geležies amžius. 
Mikėnų menas išstūmė Kretos meną, bet patyrė stiprų šio poveikį. Svarbiausi architektūros elementai yra kiklopinėmis sienomis apjuostos tvirtovės. 

Mikėnai. Apvali kapavietė. 
Apie 1225 m. pr. Kr.

 

Vertingi radiniai Mikėnų kapuose rodo ten buvus aukštą taikomosios dailės lygį; rasta daug auksinių papuošalų, auksinių bei sidabrinių indų, auksinių pomirtinių kaukių, taip pat ginklų su tauriųjų metalų inkrustacijomis. 

Pomirtinė auksinė kaukė, vadinama Agamemnono
Mikėnų valdovų kapų radinys. 16 a. pr. Kr.

 

Auksinis puodelis, rastas kape. 
15 a. pr. Kr

Liūto galva. Auksas. Mikėnai 
1550 m. pr. Kr.

Auksinė diadema. Mikėnai.
1550-1500 m. pr. Kr.

 

Keramika iš esmės atkartoja Kretos formas, kurios vis labiau abstraktėjo.
Vazų tapyboje didesnę reikšmę įgijo figūros.
                                                              

 

 

  Mikėnų kariai. Vazų piešinys
Apie 1200 pr. Kr.

Mikėnų „Liūtų vartai” su dviem reljefiniais liūtais rodo jau egzistavus monumentaliąją skulptūrą.

 

Mikėnai. Liūtų vartai. 
Apie 1250 m. pr. Kr.

Į puslapio pradžią

Atgal