| KOPLYTĖLĖS
|
 |
| KOPLYTĖLĖS
|
|
|
Memorialiniai statiniai seniau buvo neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Nesudėtingos architektūrinės formos yra koplytėlės. Konstrukcijos, formos ir vietos atžvilgiu jos skirstomos į dvi pagrindines grupes: koplytėles, stovinčias ant žemės ir pritvirtintas prie medžio. Koplytėlė su Rūpintojėliu. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejus
|
|
|
Statomos ant žemės būdavo padėtos ant atskirų akmenų ar ant pamūrytų pamatų. Koplytėlės, stovinčios ant žemės, buvo apvalios, keturkampės, kryžminės su kolonėlėmis. Buvo ir skirtingų stogo formų – tai kūginės, keturšlaitės ir kryžminės, vienaaukštės ar dviaukštės. Jos skyrėsi ir savo atvirumu: atviros iš vienos ar kelių pusių ir visiškai atviros. Koplytėlių aukštis – nuo 1 m iki 3 metrų. Dažnai jos buvo įstiklintos. Koplytėlė. LBM. Rumšiškės |
|
Kai kurios koplytėlės miniatiūriškai imituoja varpinių bei bažnyčių architektūrines formas. Yra originalių baublinio tipo koplytėlių, išskobtų iš medžio kamienų. Baublinio tipo koplytėlė. Bijotai. 1975 m. |
 |
 |
Paprastosios keturkampės koplytėlės yra lakoniškų formų, liaudiškos. Dviaukštės ir varpinių-bažnyčių formas miniatiūriškai atkartojančios koplytėlės turi daug neogotinių, barokinių ar klasicizmo bruožų, perimtų iš mūrinės architektūros. Jų formos sudėtingos, ne visada liaudiškos, siluetai įvairūs ir dažnai dinamiški. Koplytėlė. Aleksandrijos senkapiai. Skuodo r. Ant žemės statomos koplytėlės buvo paplitusios Žemaitijoje. |
|
Prie medžių pritvirtintos koplytėlės buvo plačiai paplitusios visoje Lietuvoje. Jos dažniausiai nedidelės, apie 0,5 m aukščio, įkeliamos į ąžuolą, beržą ar pušį. Koplytėlės prie medžių yra paprastų, stačiakampių dėželių arba altorėlių formos, santūriai papuoštos ornamentais. Jų formos įvairesnės nei ant žemės stovinčių: randama paprasčiausių dėžučių su dvišlaičiu stogeliu ir labai puošnių, baroko ar neogotikos stilių pamėgdžiojančių darbų.
|
 |
|
|
Kai kurios iš jų primena medines, gausiai kiaurapiūvio technika ornamentuotas rankšluostines. Altorėlių formos koplytėlės turi nemažai neogotinių arba baroko bruožų (kolonos, stogelių siluetai ir t.t.). Koplytėlė su Rūpintojėliu. Marijampolės r. |
|
|
Koplytėlė – tai sudievintų skulptūrų namai. Skulptūros koplytėlėse buvo sustatomos taip, kad primintų gyvas esybes, žvelgiančias pro langą į valstiečio sodyboje vykstantį gyvenimą. Koplytėlė. Reivos kaimas. 1970 m. |
|
Dažniausiai pasitaikančios skulptūrėlės – Rūpintojėlis, Pieta, Nukryžiuotas Išganytojas. Koplytėlė su Nukryžiuotojo grupe. |
 |
 |
 |
 |
||
|
Koplytėlė. |
Koplytėlė prie kelio
Skuodas-Lenkimai. |
|
Koplytėlė. |
|
|
Valstiečiui buvo šventos koplytėlėse esančios skulptūros. Kilus pavojui, kad paminklas bus sunaikintas, gelbėdavo ne visą koplytėlę, bet parsinešdavo į namus tik skulptūrėles.
|
|
Neatskiriamos koplytėlių, stogastulpių ir koplytstulpių elementas buvo paminklą vainikuojančios geležinės viršūnės. Parinkus tinkamą mastelį ir dalių proporcijas, stilizuojant ir deramai komponuojant ornamento motyvus, medinės ir geležinės paminklo dalys sudarydavo vieną nedalomą visumą.
|
