MAISTO GAMINIMO IR VARTOJIMO REIKMENYS


Maisto gaminimo ir vartojimo reikmenys: piestos, piestelės, gorčiai, grūstuvės, druskinės, tabakinės, dubenys, šaukštai, šakutės, kaušai, kaušeliai, duonos gaminimo indai.
Medis visada buvo pigiausia žaliava, iš kurios valstiečiai dirbinosi ne tik baldus, bet ir namų apyvokos reikmenis, darbo įrankius. 


Nacionalinės. M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejaus ekspozicija

 

Vieni seniausių – skobti dirbiniai: piestos, piestelės-grūstuvės, naudotos grūdams, sėmenims, taukams grūsti. Dažniausiai jos būna aptakių formų, nors pasitaiko ir daugiabriaunių, santūriai puoštų geometriniais motyvais. Įdomūs iš medžio kamieno išskobti, seikėjimui naudoti gorčiai. Jų nesudėtingas formas pagyvina sienelėse išraižyti ornamentai.

Piestelės pipirams, druskai, taukams grūsti. Švenčonių r. 19 a.  

Piestos – stambūs indai skirti įvairiems produktams ruošti: kruopoms, sėmenims, kartais net lašiniams grūsti. Šį darbą dirbdavo keli žmonės, todėl piestos buvo stambios, dažniausiai skobiamos iš medžio kamieno.
Grūstuvės labai masyvios ir buvo naudojamos taukams grūsti.


Piestos ir piestelės
Nacionalinės. M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejaus ekspozicija

Seniausi dirbiniai iš medžio – skobti: piestelės, grūstuvės, naudotos taukams, sėmenims, aguonoms, pipirams grūsti.
Piestelės – skirtos smulkiems produktams grūsti. 
Savo forma jos panašios į piestas, tik yra mažesnės ir grakštesnės.

 Piestos ir piestelės
 
Nacionalinės. M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejaus ekspozicija

 

Į puslapio pradžią
atgal

 

Birūs maisto produktai – miltai, kruopos, žirniai – buvo saikuodami. 
Saiko matu buvo gorčius. 
Gorčius lietuviai gamino iš medžio kamieno, išdroždami jo vidų ir palikdami plonas sieneles. 

Gorčius. Panevėžio r. 1861 m.

Gorčiai buvo puošiami raižytais stambiais geometriniais ir stilizuotos augmenijos ornamentais. Yra išlikęs gorčius su įrašu, patvirtinančiu, kad valdžios atstovas savo parašu patvirtino jo tūrio tikrumą.

Pienui saikuoti buvo naudojami gorčiukai arba kvortos. 

Gorčius. LNM  


  

Kūrybiškai sodiečiai drožinėjo mažus dirbinėlius: druskines, pipirines, taip pat tabakines, kurias naudojo uostomam tabakui. Jos apskritos ar ovalios, išlenktos iš beržo tošies juostelės, kuri puošiama labai smulkiais geometriniais, paukščių motyvais. 

Tabakinės. LNM ekspozicija 

Tabakinės. Švenčonių raj.

Tabakines darydavo ir dėdami kelis tošies sluoksnius vieną ant kitų. Jų pakraščius iškarpydavo dantukais. Visų minėtų indelių dangteliai ir dugneliai mediniai.

Pipirinė. Šiaulių raj. 19 a. pab. 

Tiek savo forma, tiek ir dekoratyviniais elementais gana įvairios yra druskinės. Jų forma vystėsi nuo keturšonės dėžutės su iškyšuliu – pakaba viename sienelėje iki monumentalios formos druskinių, statomų ant stalo. 

Druskinė. Zarasų r. 


Druskinė. LNM ekspozicija

 

 

Nemažai  įvairių dirbinių vartota duonos kepimui. Buvo paplitusios geldos, kuriose šeimininkės minkė tešlą duonai. Jos galuose turėjo 1-2 rankenas. Pyragą maišydavo mediniuose kubiluose. Juos darydavo iš smulkių šulelių, viršuje ir apačioje sutvirtintų geležiniais lankais. Vienoje ir kitoje kubiliuko pusėse iš tų pačių šulelių padarydavo kiauravidures rankenas. Duoną į krosnį šaudavo liže, kurią išdroždavo iš vientiso medžio. 

Molėtų krašto muziejaus ekspozicija

Daržovių paruošimo įrankiai išskiriami į nedidelę grupę. Krepšius bulvėms pindavo patys gyventojai, dažniausiai iš karklo vytelių. Kibirams nešioti naudoti naščiai. 

 

 

LBM. Rumšiškės

Lauknešėlis

Į puslapio pradžią
atgal

 


Agurkai buvo rauginami kubiliukuose, padarytuose iš plonų medinių lentelių, sutvirtintų geležiniais lankais. Kopūstai rauginami statinėse.

Aukštaičių pirkios interjeras. 
LBM. Rumšiškės  

Grūdai ir miltai buvo laikomi skryniose, aruoduose, neretai ir kubiluose. Skrynios ir aruodai sukalti iš lentų, kampuose sutvirtintų sąsparomis, visada su atvožiamu dangčiu. 


Kamara. LNM ekspozicija

 


Iš lazdyno plėštų ir šiaudų pintos karbijos, į kurias supildavo grūdus, miltus. Mažesnėse laikydavo pupas, sėmenis, apynius, džiovintus obuolius. Savo formomis jos primena molio puodynes.

 

Pinti rakandai. LNM ekspozicija 

Dūminė pirkia. LNM ekspozicija

 

Mediniai dubenys nepasižymi formų įvairove. Jie masyvūs, sienelės su išraiškingomis drožimo faktūromis.

Šaukštų forma universali, meniškumas priklauso nuo šaukšto galvutės ir kotelio proporcijų, ornamento. 

 

Mediniai šaukštai

Paprastos formos kotelį drožėjas pagražina geometriniais raštais. Palaipsniui raštai kito, darėsi sudėtingesni, įgijo stilizuotos augmenijos elementų.   

Samtis grūdams

 

Į puslapio pradžią
atgal