Margučiai – vieni trapiausių liaudies meno dirbinių, savotiška taikomosios dekoratyvinės dailės rūšis. Margučių dažymas jungia tapybos ir grafikos elementus. Nuo senų laikų iki pat šių dienų juos margina suaugę ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. 
Jų dažymo paprotys susijęs su pavasario švenčių apeigomis. Kiaušiniai buvo marginami Velykoms, Atvelykiui ir Jurginėms. 

Vašku išrašyti margučiai

Lietuvoje margučių dažymas minimas vienoje Martyno Mažvydo giesmėje (1549 m.). Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: lietuviai žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje 19 a. pabaigoje dar aukodavo kiaušinį Žemynai, po žiemos pirmą kartą per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai turėdavo peržengti po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Jei šie nesuduždavo, tikėta, kad gyvuliai bus sveiki ir gražūs.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Ankstyviausi margučių pavyzdžiai išliko tik iš 19 a. pabaigos, tačiau jų raštai sutinkami pirmykštės bendruomenės laikotarpio keramikoje, papuošaluose.

 Margučiai išrašyti vašku
LNM ekspozicija

Iki 20 a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Naudojami įvairiausi žolynai, uogos, medžių žievė. Šiais dažikliais išgaudami rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. 

20 a. paplito ir sintetiniai anilino dažai. Jie ryškių, kontrastingų spalvų. Dažniausios spalvos – įvairaus intensyvumo raudona, žalia, mėlyna, violetinė, ruda, juoda. Dažoma ir viena kuria nors spalva, toks kiaušinis paprastai vadinamas dažytiniu. Juoda spalva dažniausia – pagrindas.

Margučiai

Vašku išrašyti margučiai

Vieni margučiai yra ryškių spalvų ir paprastų raštų, kuriuose dominuoja spalvos. Kituose spalvingumui teikiama antraeilė reikšmė, tuomet dominuoja raštai – vis sudėtingesni ir turtingesni. 

Marginami dvejopai: išskutinėjant raštus adata, skustuvu arba peiliuku viena spalva dažytų kiaušinių paviršiuose ir išrašant raštus ant kiaušinio karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką.

Vašku išrašytas margutis

Į puslapio pradžią

atgal

Nudažyti, dažuose išvirti kiaušiniai išskutinėjami peiliuku įvairiais raštais. Puošiant margutį skutinėjimo būdu, raštas dažniausiai smulkus, ažūrinis, linijos – grafiškos, kampuotos. Kartais tie raštai išplėtojami ir tampa puikiu grafišku marginiu, tiesiog grafikos kūriniu. 

Jų ornamentų detalės ir kompoziciniai deriniai pasikartoja skrynių tapyboje, audinių raštuose, medžio raižiniuose, metalo papuošaluose, keramikos ornamentų motyvuose.  Skutinėtas margutis

Skutinėti margučiai. 
Suvalkija. 19 a. pab. - 20 a. pr.

Marginant antru būdu, raštas dengiamas vašku, paskui kiaušinis nudažomas. Norint gauti įvairiaspalvį raštą, paviršius keletą kartų dengiamas vašku ir dedamas į dažus, pradedant šviesiausia ir baigiant tamsiausia spalva. Marginant vašku vyrauja geometrinis ornamentas. Raštai sudaromi iš taškų ir į vieną galą plonėjančių brūkšnelių, primenančių pailgą lašą. 

Vašku išrašyti margučiai 

Į puslapio pradžią

atgal

Iš šių dviejų elementų dėliojami įvairiausi raštai. Raštai į kompozicijas jungiami taškais ir vingeliais. Net menkas rašto elementų pergrupavimas gali pakeisti visą kompoziciją, todėl sunku rasti net ir du vienodo rašto margučius. 

Ženklai ir simboliai naudojami margučių raštų kompozicijose

Tokie raštai tolimoje praeityje turėjo magišką prasmę ir išsaugojo daug senųjų lietuvių tikėjimų simbolių. 
Raštai sudaromi iš buvusių tolimoje praeityje prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Įvairiausių ženklų margučiuose vartojama daug. 
Tai saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt. 
Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai sukuria dangaus šviesulių įvaizdžius – nesuskaičiuojamas saulučių ir žvaigždučių variacijas. 
Ritmiškai pasikartodami besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, išryškina kiaušinio ovalą. 
Pirmapradžiai simboliai supynė su vėlesniais – augalijos, paukščių motyvais.

Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.
Labai dažna marginimo technika – batika, tam didelių įgūdžių nereikia. Imama svogūnų lukštų, žemuogių lapelių, kaspinėlių ir pan. Jais apdėliotas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apvyniojamas siūlais ir verdamas dažuose.
Naujausi, liaudiškų tradicijų neturintys margučių puošimo būdai – spalvinimas specialiais, labai intensyvių tonų lakais, lipdukų klijavimas.

Vilniaus Kaziuko mugės dirbiniai

Margučiai buvo dovanojami, aukojami ir naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose bei šventėse.

Aukštaičių pirkios interjeras LBM. Rumšiškės Aukštaičių pirkios asla  LBM. Rumšiškės

Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems, dažniausiai vaikams. Margučiais keičiamasi, jie daužiami, ritinėjami. Su kitomis dovanomis juos renka lalauninkai. Populiarūs daužimo ir ridenimo žaidimai.  

Margučių ridenimo žaidimas 

Į puslapio pradžią

atgal