Lietuvių liaudies dailė tradiciškai skirstoma į siužetinę ir ornamentinę dailę. 
Siužetinė dailė sutinkama tapyboje, grafikoje, skulptūroje, kartais ir taikomojoje dailėje. Jos turinys religinis. 

Prieverpstė

Daug sudėtingiau vystėsi ornamentinė dailė. 

Prijuostės audinys

Tai pati seniausia dailės rūšis, sutinkama beveik visose lietuvių liaudies dailės šakose. Ornamentą matome tekstilėje, drabužių puošyboje, keramikoje, architektūroje, metalo dirbiniuose o taip pat siužetinėje dailėje. Žodis ornamentas (ornamentum) kilęs  iš lotynų kalbos ir reiškia “pagražinimas, papuošimas”, todėl ir ornamento paskirtis yra puošti. 

Metalinis kryžius. Piešinys

Molinis ąsotis

Ornamentas sudaromas iš vieno ar kelių ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių elementų, kurie daikto paviršiuje dėstomi atsižvelgiant į atskiras jo dalis bei visumą. Lietuvių liaudies kalboje jis sutapatinamas su žodžiu “raštas”.

Mistinis liaudies meno kilmės pradas slypi noru savo dvasia bendrauti su paslaptingomis gamtos jėgomis. Todėl ornamentas dažnai turi ne tik puošybinę prasmę. Jis yra lyg natūralus tautos gilios praeities ir tikėjimo atspindys, tautą supančio pasaulio atvaizdavimas, požiūrio į pasaulį, jo reiškinius išsakymas. Šiandien kai kurių mūsų liaudies mene naudojamų ornamentų mistinė ir simbolinė reikšmė yra visiškai užmiršta. Dažnai žmogus juos naudoja nesąmoningai, tik norėdamas papuošti savo buitį. Ir vis dėlto tuo ornamentu yra palaikomi gyvi praeities ryšiai su dabartimi. 

Krikštas. Piešinys

atgal

Menotyrininkas P. Galaunė ornamentą apibūdino kaip vieną iš pirmiausių ir pirmykščių elementų, kuriais žmogus išreiškė grožio pajautimą. Meno tyrinėtojai pažymi, kad pirminis daiktų puošimas turėjo labiau magišką ir apeiginę negu puošiamąją funkciją. Iš ornamentų pažįstame savo krašto istoriją. 

Kiauraraštis diržo skirstiklis. Sidabruotas žalvaris. Klaipėdos r. 4 a.

Keramikos dirbiniai, puošti duobutėmis, virvelėmis, eglutėmis, rasti dabartinės Lietuvos teritorijoje, III-II tūkst. pr. Kr. 
Puikiai ornamentuotais žalvario ir sidabro papuošalais dabinosi ne tik žmonės, jie buvo skirti ir žirgams. 

Urna. 4-3 a. pr. Kr. Egliškių pilkapynas, Kretingos r.
Puodas. 3 tūkst. pr. Kr. pab.- 2 tūkst. pr. Kr. Nidos gyvenvietė

Plokštelinės segės. 9-8 a. Žalvaris

Svarbiausia ornamento ypatybė – ritmas (gr. rhytmos - darnumas, proporcingumas) – kokių nors elementų (linijų, dėmių, spalvų) tolygus pasikartojimas. 

Mažosios Lietuvos vėjalentės ornamentai

atgal

1. Geometriniai ornamentai (patys seniausi) – tai stilizuoti gamtos motyvai, sutinkami beveik visose liaudies meno šakose. Saulės, žvaigždžių motyvai randami juostose, kryžių viršūnėse, architektūroje.   

Metalinis kryžius

Geometriniai ornamentai sudaryti iš įvairaus dydžio ir formos taškų, lenktų ir tiesių linijų, apskritimų, daugiakampių, kryželių. Kai kurie, patys populiariausi, turi savo pavadinimus:

2. Augaliniai ornamentai – tai įvairių formų augalų pasaulis. Kai kuriose tautose jis turi sudėtingą kompoziciją. Lietuvoje – paprastą. Naudojami baldų, drabužių, medžio dirbinių  puošyboje. Tapant ornamentų piešinys plokščias, be šešėlių. Ypač paplitęs kraitinių skrynių, kuporų puošimui. Augalai gali būti ir fantastiški.

3. Gyvuliniai ornamentai – iš stilizuotų gyvūnų figūrų. Tai žirgelio, žalčio, gyvatės motyvai. Kartais elnio, gulbės.

4. Žmogaus figūrų (antropomorfinis) – iš stilizuotų žmonių figūrų siluetų ar galvų,

5. Visatos kūnų – saulė, mėnulis, žvaigždės, žemė, gyvybės medis, žaibas, šviesa, dangaus skliautas.

6. Mišrieji ornamentai – iš išvardytų vaizdinių elementų derinio, t. y. jungiant skirtingų ornamento rūšių elementus į visumą.

atgal

Pagal komponavimo būdą ornamentas gali būti:
juostinis – elementai komponuojami eilėmis,

Vėjalenės ornamentas  

centriškas – elementai komponuojami pagal vieną centrinę ašį,

Skrynios ornamentas  

ištisinis-tinklinis – elementai užpildo visą paviršių,

Austas ornamentas  

simetriškasis – elementai išdėstomi simetriškai (abipus centrinės ašies dėstomi tokie patys elementai);

Medinio kryžiaus kryžmos elementas  

asimetriškas – abipus centrinės ašies elementai nėra vienodi.

Metalinis kryžius ir tapytas baldų ornamentas  

atgal

Ornamento sudarymas juostoje. Tai pats paprasčiausias ornamento sudarymas, kai rašto motyvai išdėstomi vienoje eilėje. Juostoje elementai kartojasi ritmiškai nuosekliai. Motyvai išdėliojami atskirai vienas nuo kito arba sujungiami.

Siuvinėtas marškinių rankogalis

Ornamento sudarymas kvadrate suteikia daug galimybių pasirinkti motyvus ir kuo įvairiausiai juos komponuoti. Taip raštai plačiai sudaromi tekstilėje (staltiesės, lovatiesės, rankšluoščiai), architektūroje.

Audimo ornamentas

Ornamento sudarymas apskritime. Šis būdas plačiai naudojamas indų puošyboje, keramikoje, metalo gaminiuose.

Molinė lėkštė

Dažnai ornamento pobūdis priklauso nuo to, iš kokios medžiagos kuriamas daiktas, kokia jo paskirtis. Kartais ornamentą padiktuoja pati medžiaga ar jos apdirbimo būdų struktūra – audimas, mezgimas, pynimas, konstrukcinės siūlės.

Megztos pirštinės