RELJEFINĖ SKULPTŪRA

Tradicinė liaudies skulptūra visada pasižymėjo savo gausumu, įvairumu, meninės interpretacijos platumu ir gausumu. Atskirą grupę sudaro bareljefai ir horeljefai. Kaip ir apvaliosios skulptūros, šios rūšies skulptūros buvo kuriamos memorialiniams paminklams, taikoma kulto reikalams – altoriams, altorėliams, Kryžiaus keliui. Skulptūros, kaip ir paveikslai, buvo laikomos garbingiausiose trobos vietose. Dažniausiai jas drožė iš liepos, rečiau – ąžuolo. Dirbo paprastais įrankiais. 

Šv. Jurgis. Žemaitija

Šių skulptūrų siužetai taip pat religiniai, jie nuspalvinti, o fone nutapytas dekoratyvus peizažas. Nupiešiami debesys, saulė, mėnulis. Mėgstami kontrastingi spalvų deriniai, nors kaimuose rasta ir nemažai monochrominių skulptūros darbų.
Daug mažiau už apvaliąją skulptūrą liaudies mene paplitusi horeljefinė –  tokia, kurioje skulptūrinis siužetas yra labai iškilęs iš fono plokštumos, kartais tiek, kad vos surištas su ta plokštuma.

Šv. Pranciškaus stigmatizacija ir šv. Morta

Horeljefai buvo vartojami pjaustytose lazdose. Jų siužetai dažniausiai realistiniai. Išdrožiami žmonės ir pasakiški žvėrys: liūtai, drambliai, beždžionės ir taip toliau. Įpinami ir savos gamtos motyvai: pupos, žirniai, obuoliai. Gyvai traktuotos buities scenos, kurių nė vienoje kitoje liaudies meno šakoje neaptinkame. Rodomos sodžiaus buities scenos, kuriose pastebimas tam tikras humoras.

Į puslapio pradžią

atgal

Bareljefinė skulptūra liaudies skulptorių buvo naudojama plačiau. Ji, kaip ir horeljefinė skulptūra, yra vėlyvesnė už apvaliąją skulptūrą. Bareljefai ir horeljefai buvo taikomi bažnytiniam menui. Drožti nešiojamieji altoriai naudoti procesijos metu. 

Vienuolių darbeliai. Reljefas 

Reljefai drožti stogastulpiams bei koplytstulpiams papuošti ir naudoti vietoje skulptūrų. Liaudies meistrų skulptūriniai reljefai buvo kuriami gavus paskatų iš profesionaliosios bei pusiau profesionaliosios dailės kūrinių. Juose įžvelgiama primityvizmo, realizmo, baroko ir neostilių įtaka. 

K. Danauskas. Šv. Karolina.  Šiaulių r., Klovainiai 

Apibendrintai ir lakoniškai jų formai būdinga masių pusiausvyra. Frontali, statiška šventųjų laikysena teikia reljefams monumentalumo. Meistrai labai dėmesingi buvo veido išraiškai. Stengtasi perteikti psichologinę vaizduojamųjų būseną.

Nukryžiuotasis. Kretingos r., Lausodžio k. 

Į puslapio pradžią

atgal

Originaliausias savamokslis skulptorius dievadirbys Vincas Svirskis (1835-1916) sukūrė daugiau nei 200 originalių koplytstulpių  ir kryžių, tarp jų – keletą kamerinių skulptūros kūrinių. Jis gyveno ir dirbo Kėdainių, Krakių, Krekenavos, Surviliškio, Truskavos apylinkėse.
Svirskis skaptuodavo iš ąžuolo masyvo, suteikdamas figūroms barokui būdingos ekspresijos. Kryžiai ir koplytstulpiai 4-5 m aukščio su tame pačiame rąste iš kelių pusių įkomponuotais reljefais – šventųjų figūromis, įvairiomis kompozicijomis. 
Skulptoriaus kūriniai monumentalūs, išraiškingi, plastiškos formos. Juose išlaikyta skulptūros formų ir architektūros elementų dermė. Kūriniams būdingas liaudies baroko ekspresija.
Nepakartojamą 4-5 metrų aukščio kryžių daromą įspūdį lemia sudėtinga kompozicija ir meistriškas atlikimas.

V. Svirskio kryžiai Nacionalinės M.K.Čiurlionio  menų mokyklos muziejaus ekspozicija   V. Svirskio kryžius LBM. Rumšiškės

Degučių bažnyčią puošia baroko stiliaus ažūrinis drožinėtas vietinių meistrų altorius su Šv. Vincento paveikslu. 

Degučiai. Šv. Vincento Ferero bažnyčia. 
Liaudiškas barokas. 1757 m. 

Stelmužės Šventojo Kryžiaus bažnyčios interjere yra medinė sakykla, puošta bareljefinėmis šventųjų skulptūromis ir drožinių ornamentais. Pagrindiniai interjero akcentai – baroko formų altorius ir sakykla, puošti bareljefais, horeljefais ir skulptūromis. 
Tai unikalūs medžio drožybos pavyzdžiai. 

Stelmužė. Šventojo Kryžiaus bažnyčia. 
Liaudiškas barokas. 1713 m.  

Į puslapio pradžią

atgal