RELJEFINĖ SKULPTŪRA |
![]() |
|
Tradicinė liaudies skulptūra visada pasižymėjo savo gausumu, įvairumu, meninės interpretacijos platumu ir gausumu. Atskirą grupę sudaro bareljefai ir horeljefai. Kaip ir apvaliosios skulptūros, šios rūšies skulptūros buvo kuriamos memorialiniams paminklams, taikoma kulto reikalams altoriams, altorėliams, Kryžiaus keliui. Skulptūros, kaip ir paveikslai, buvo laikomos garbingiausiose trobos vietose. Dažniausiai jas drožė iš liepos, rečiau ąžuolo. Dirbo paprastais įrankiais. Šv. Jurgis. Žemaitija
|
|
Šių skulptūrų siužetai taip pat religiniai, jie nuspalvinti, o fone
nutapytas dekoratyvus peizažas. Nupiešiami debesys, saulė, mėnulis.
Mėgstami kontrastingi spalvų deriniai, nors kaimuose rasta ir nemažai
monochrominių skulptūros darbų. Šv. Pranciškaus stigmatizacija ir šv. Morta
|
Horeljefai buvo vartojami pjaustytose lazdose. Jų siužetai dažniausiai realistiniai. Išdrožiami žmonės ir pasakiški žvėrys: liūtai, drambliai, beždžionės ir taip toliau. Įpinami ir savos gamtos motyvai: pupos, žirniai, obuoliai. Gyvai traktuotos buities scenos, kurių nė vienoje kitoje liaudies meno šakoje neaptinkame. Rodomos sodžiaus buities scenos, kuriose pastebimas tam tikras humoras.
|
Bareljefinė skulptūra liaudies skulptorių buvo naudojama plačiau. Ji, kaip ir horeljefinė skulptūra, yra vėlyvesnė už apvaliąją skulptūrą. Bareljefai ir horeljefai buvo taikomi bažnytiniam menui. Drožti nešiojamieji altoriai naudoti procesijos metu. Vienuolių darbeliai. Reljefas |
![]() |
![]() |
Reljefai drožti stogastulpiams bei koplytstulpiams papuošti ir naudoti vietoje skulptūrų. Liaudies meistrų skulptūriniai reljefai buvo kuriami gavus paskatų iš profesionaliosios bei pusiau profesionaliosios dailės kūrinių. Juose įžvelgiama primityvizmo, realizmo, baroko ir neostilių įtaka. K. Danauskas. Šv. Karolina. Šiaulių r., Klovainiai |
![]() |
Apibendrintai ir lakoniškai jų formai būdinga masių pusiausvyra. Frontali, statiška šventųjų laikysena teikia reljefams monumentalumo. Meistrai labai dėmesingi buvo veido išraiškai. Stengtasi perteikti psichologinę vaizduojamųjų būseną. Nukryžiuotasis. Kretingos r., Lausodžio k. |
Originaliausias savamokslis
skulptorius dievadirbys Vincas Svirskis (1835-1916) sukūrė daugiau nei 200
originalių koplytstulpių ir
kryžių,
tarp jų
keletą kamerinių skulptūros kūrinių. Jis gyveno ir dirbo Kėdainių,
Krakių, Krekenavos, Surviliškio, Truskavos apylinkėse.
|
![]() |
![]() |
Degučių bažnyčią puošia baroko stiliaus ažūrinis drožinėtas vietinių meistrų altorius su Šv. Vincento paveikslu. Degučiai. Šv. Vincento Ferero bažnyčia. |
Stelmužės Šventojo Kryžiaus bažnyčios
interjere yra medinė sakykla, puošta bareljefinėmis šventųjų
skulptūromis ir drožinių ornamentais. Pagrindiniai interjero
akcentai baroko formų altorius ir sakykla, puošti bareljefais,
horeljefais ir skulptūromis. Stelmužė. Šventojo Kryžiaus bažnyčia. |
![]() |