FOTOGRAFIJA

(gr. phōs + gráphō – rašau), būdas perteikti regimąją informaciją, pagrįstas vaizdo gavimu šviesai jautriose medžiagose.

Fotografijos užuomazgų būta Renesanso laikais, kai sukurtas fotoaparato prototipas – camera obscura.
19 a. išrastos pirmosios fotografijos technikos, gauti pirmieji spalvotos fotografijos atvaizdai. 

20 a. atsirado naujų medžiagų, tobulėjo fotoaparatai, technikos, išrastos skaidrės. Dėl atlikimo paprastumo ir pigumo fotografija tapo itin prieinama ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams.

Atgal

Pagal funkcijas fotografija skirstoma į mokslinę dokumentinę (pažintinė paskirtis), 

reportažinę (istorinio momento fiksavimo paskirtis),

taikomąją (reklaminė paskirtis)

Atgal

MENINĖ FOTOGRAFIJA – tai fotografijos rūšis, vizualinių menų šaka. Ji pagrįsta subjektyviu, individualiu fotografo žvilgsniu į tikrovę.

Specifinės meninės fotografijos išraiškos priemonės: fotografavimo taško pasirinkimas, kompozicijos kadravimas, optinė erdvės deformacija, šviesokaita, spalvų, tonų, formų redukavimas, vaizdo ryškumas ir kt. 

Pagal tematiką meninė fotografija skirstoma į portreto, peizažo, akto, architektūros, buitinės fotografijos, meninio reportažo, natiurmorto žanrus. Pagal santykį su tikrove meninė fotografija gali būti reportažinė, transformuojanti realų vaizdą ir fantastinė.

Atgal