RELJEFAS
(pranc. relief < lot. relevo keliu), 
skulptūros rūšis: iškilus arba įdubus vaizdas plokščiame fone.


Donatelas. Madona debesyse. 1425-30  

 


 Senovės Egipto menas. Idubus reljefas      Senovės Egipto menas. Idubus reljefas

Iškilus reljefas skirstomas bareljefą ir horeljefą; įdubus vadinamas koilanoglifu. 


 

 


Reljefas gali būti atskiras skulptūros kūrinys, taip pat gema, medalis, medalionas, moneta, plaketė arba skulptūros, pastato, taikomosios dailės dirbinio dekoro elementas.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Dekoratyvinis pano. 17 a.

Reljefais dekoruotas Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje skliautas. 17 a.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje. Šv. Augustino koplyčios fragmentas. 17 a.

Porceliano kambario reljefinė krosnis ir sienos


Romeniškas indas

Kamėja

Pomirtinė auksinė kaukė, vadinama Agamemnono. Mikėnų valdovų kapų radinys. 16 a. pr. Kr. Gibertis. Isaoko auka. Panelis ant Florencijos baptisterijos durų. 15 a.

 

Bareljefas (pranc. bas-relief – žemas iškilumas), reljefas, kurio formos virš fono plokštės iškyla ne daugiau kaip per pusę varijuojamųjų objektų apimties. Labai žemas, suplokštintas bareljefas paryškinamas įrėžtu kontūru. 

Trajano kolonos reljefai. Roma. Apie 114

 

Bareljefas taikomas nuo seniausių laikų skulptūros kūriniuose, taikomosios dailės dirbiniuose, monetose ir medaliuose.

LDK Žygimantas Augustas. Šešų grašių moneta. 1547


 

Mesopotamija. Medas ir persas su lotosu rankoje. 6 a. pr. Kr.

Į puslapio pradžią

atgal

Horeljefas (pranc. haut – aukštas +reljef – iškilumas),

reljefas, kurio plastinis vaizdas iškyla virš fono plokštumos daugiau negu per pusę vaizduojamųjų objektų apimties. 


Antonas Piligrimas. Choro vieta. Šv. Stepono katedra. Viena. 16 a.

Paplitęs monumentaliojoje ir dekoratyvinėje skulptūroje. 


Populiarus plastinius efektus plėtojusių epochų – helenizmo, senovės Romos, viduramžių, baroko, klasicizmo, neoklasicizmo – mene.

Pergamo altoriaus reljefai
F.Riudas. Marseliete. Paryžiaus Triumfo arkos reljefas. 19 a.

 

Į puslapio pradžią

atgal

Medalis (pranc. medaille, lot. medallium – metalas), apdovanojimo, pagerbimo arba atminimo ženklas: apskrita, kartais ovali ar kampuota plokštelė. 

Hundertvaseris. Patvinusi pieva. Medalis. 1998

Dvipusis medalis turi aversą (pagrindinė dalis) ir reversą (atvirkštinė dalis). 


 

Meninėmis ypatybėmis bei kilme artimas monetai.  16-17 a. medaliai

Kuriamas laikantis ikonografinių taisyklių. Averse komponuojamas svarbiausias vaizdinis motyvas arba pagerbiamo asmens portretas,

LDK Žygimantas Augustas. Šešų grašių moneta. 1547

 

 

reverse – jį papildančios alegorijos, kiti ženklai.

Reljefinis vaizdas derinamas su įrašais, taip vadinama legenda. Medalis daromas iš metalo, naujais laikais – ir iš molio bei įvairių sintetinių medžiagų. Tradicinės technikos – kalyba, liejyba ir štampavimas. Medaliai būna unikalūs ir tiražiniai.

Senovės Kretos menas. Festos (Phaistos) diskas. 1500 m. pr. Kr.

P.Repšys. Medalis Aušros muziejui Šiauliuose. 1971-79

P.Repšys. Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties medalis


   

Į puslapio pradžią

atgal