|
|
MOLBERTINĖ TAPYBA,
tapybos rūšis: mažų matmenų paveikslai, kurie ne tik tapomi ant molberto, bet gali būti ant jo ir eksponuojami.
|
|
|
MOLBERTINĖ TAPYBA,
tapybos rūšis: mažų matmenų paveikslai, kurie ne tik tapomi ant molberto, bet gali būti ant jo ir eksponuojami.
|
|
|
V.van Gogas.
P.Pikasas. |
|
 |
Ž.Brakas S.Dali |
|
|
Tokios kamerinės kompozicijos atsirado renesanso laikotarpiu, paplito 17-18 a.
Kartais molbertine tapyba vadinami bet kurie nešiojamo formato paveikslai, tuo pabrėžiant jų skirtingumą nuo sienų tapybos kūrinių. |
 |
Leonardas da Vinčis Mona Liza 16 a.
|
|
Molbertinės tapybos techniką apibrėžia sąvokos akvarelė, enkaustika, guašas, pastelė, aliejus, tušas, o tai jau tapybos technikos. |
|
J.Balzukevičius |
|
J.B.Jongkindas |
|
1. Vandeniniai dažai.
Gaminami iš smulkiai sutrinto pigmento ir vandenyje tirpstančio rišiklio su
kai kuriomis priemaišomis (medumi, glicerinu). Skaidri, išdžiūvusi šviesėja.
Nėra baltos spalvos. Neatspari šviesai, todėl šiais dažais nutapytus darbus
būtina eksponuoti padengtus stiklu. J. Mikėnas. Madona. Apie 1931 |
|
|
|
2. Tapybos technika. Akvareliniai dažai maišomi su vandeniu ir minkštu teptuku tepami arba liejami plonais, skaidriais sluoksniais ant sudrėkinto popieriaus, pergamento, šilko. Kai kada smulkios linijos, kontūras atliekami plunksna, pieštuku, pastele. A.Gorkis. Virdžinijos peizažas.1944 |
| Reikalingas preciziškumas, nes tapant šia technika, negalima taisyti.
|
 |
|
|
Akvarelė žinoma jau senovės Egipte,
Graikijoje, Romoje. |
|
P.Klė
P.Klė |
|
|
K.Grigaliūnas. E.Pilypaitienė |
|
|
V.Kandinskis. V.Kandinskis |
|
|
Aliejinė
tapyba, tapybos technika.
Tapoma aliejiniais dažais ant įvairių medžiagų pagrindo: drobės, medžio lentos, faneros, kartono, popieriaus, metalo. Pagrindas gruntuojamas, dažnai daromas podažis. Teptuku, mentele tepami plonu arba storu sluoksniu dažai persišviečia (lesiruotė) arba nepersišviečia. Galima tapyti greitai, dažniausia vienu sluoksniu, arba ilgai, keliais sluoksniais. Aliejinės tapybos kūrinys gali būti taisomas, pertapomas, jo spalvos intensyvios, gana atsparios, galima faktūra (naudojant teptuko kotą, taškant, gramdant).
|
 |
 |
 |
 |
|
Dažniausia kuriami molbertiniai, rečiau sienų tapybos kūriniai,
kartais dekoruojami dailiųjų amatų dirbiniai. Aliejinė tapyba minima antikos,
viduramžių šaltiniuose. |
 |
Janas van Eikas. Arnolfinių sužieduotuvės. 1434 Vėliau išpopuliarėjo visoje Europoje. Iš pradžių tapyta ant lentų: aliejinė tapyba derinta su tempera, ja darytas podažis. Grynąją aliejinę tapybą ėmė taikyti Venecijos mokyklos dailininkai. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
E.Dega.
E.Dega. |
|
|
2. Tapybos ir piešimo technika. Pastele piešiama ant šiurkštaus popieriaus, kartono, gruntuotos drobės, zomšos, pergamento linijomis, štrichais; kartais dažai įtrinami pirštais, vatos tamponais, teptukais. pastelės neįsigeria, nuo mechaninių dirgiklių byra, todėl dažnai fiksuojama. Fiksažas purškiamas purkštuvu, jis šiek tiek pakeičia pastelės spalvas. |
|
|
|
3. Pastelės technika sukurtas dailės kūrinys. Būdingas matinis paviršius, švelnus, minkštas koloritas, subtilūs, skaidrūs atspalviai. Pastelė atsirado 15 a.; ypač paplito 18 a. portreto ir buitinio žanro tapyboje Prancūzijoje; primiršta 19 a. I pus.; atgimė 19 a. pab. impresionistų ir postimpresionistų kūryboje. |
|
|
|
|
|
|
Lietuvoje šia technika pradėta piešti 19 a. pab.-20 a. pr. Ypač daug pastelių sukūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. |
 |
