ABSTRAKCIONIZMAS – abstrakčioji dailė (lot. abstractus – atitrauktas), bedaiktė, befigūrė dailė, 

 

20 a. tapybos, skulptūros, grafikos kryptis. Abstraktus menas, nesiekiantis vaizduoti aplinkinio pasaulio. Šį terminą galima taikyti bet kokiam atpažįstamų objektų nevaizduojančiam menui

V.Kandinskis. Kompozicija X. 1939 m. 

P.Mondrianas.
Linijos ir spalvos. 1913 m.

 

Tačiau juo ypač dažnai aptariamos meno formos, atsiradusios 20 a., kuriose atsisakyta meno kaip natūros (gamtos) imitavimo supratimo. Nevaizduodami realių daiktų, abstrakcionistai remiasi „grynąja” forma – specifinėmis plastinės išraiškos priemonėmis: spalva, faktūra, tūriu, tonu, linija ir pan.

 

Pripažinta, kad pirmą abstraktų kūrinį – nieko nevaizduojančią akvarelę – 1910 m. nuliejo Miunchene gyvenęs rusų tapytojas Vasilijus Kandinskis. Knygoje „Apie dvasingumą mene” (1912 m.) jis suformulavo teorinius abstrakcionizmo principus. Susikūrė pirmosios abstrakcionistų grupuotės. 1930 m. Paryžiuje įvyko pirmoji tarptautinė abstrakcionistų paroda.

V.Kandinskis. Pirmoji abstrakti akvarelė. 1910 m.

Išsiskyrė kelios abstrakcionizmo linkmės: 

Laisva, spontaniška, emocinga, išaugusi iš fovizmo, futurizmo, ekspresionizmo patirties. Dailininkai: Polis Klė (Paul Klee), Džiakomas Bala (Giacomo Balla).

Dž.Bala. Abstraktus greitis. 1913 m.

Racionali, geometrinė, susijusi su sintetinio kubizmo atradimais ir konstruktyvizmo plėtote. Dailininkai: Kazimieras Malevičius (Kazimir Malevič), Pitas Mondrianas (Piet Mondrian), Naumas Gabo (tikr. Naum Nehemia Pevsner).

K.Malevičius
Suprematistinė kompozicija. 1914-16

 

Intuityvi, asociatyvi, grįsta dada ir siurrealizmo idėjomis. Dailininkai: Francis Pikabija (Francis Picabia), Chuanas Miro (Juan Miró), Hansas Arpas (Hans Arp; kitaip Jean). Kai kurios ankstyvos abstrakčios kompozicijos patyrė muzikos teorijos poveikį. Dailininkai: Vasilijus Kandinskis (Vasilij Kandinskij), Františekas Kupka.
H.Arpas. Koliažas. 1916 m.

 

J.Miro. Kompozicija. 1933 m.

 

F.Pikabija. Šokis. 1913 m.

 

 

20 a. I pusėje į abstrakcionizmo plėtotę įsiliejo įvairios modernistinės kryptys: orfizmas, lučizmas, sinchronizmas, vortizmas, suprematizmas, neoplasticizmas, konkrečioji dailė. Bedaiktės meninės formos eksperimentus propagavo Bauhauzo mokykla Vokietijoje. Abstrakcionizmo sąjūdis 4-to dešimtmečio II pusėje atslūgo. 

 


L.Feininger. Plaukiančios jachtos. 1929 m.
Į puslapio pradžią

atgal

Po II pas. karo abstrakcionizmas atgimė ir tapo plačiu tarptautiniu judėjimu. Susiformavo abstraktusis ekspresionizmas, vėliau – potapybinė abstrakcija, opartas, kinetinis menas, minimalizmas. 7-tame dešimtmetyje, atgijus susidomėjimui daiktinės tikrovės vaizdu ir paplitus poparto principams, abstrakcionizmas prarado dominuojantį vaidmenį.

P.Mondrianas. Brodvėjus. 1942-43 m.

 

 

 

 F.Kupka. Niutono diskas. 1912 m.

 

 

P.Klė. Raudoni ir balti kupolai. 1914 m.


 

 Macdonald-Wright. Sinchronija. 1914 m.

 

V.Kandinskis. Verianti taiki rožinė spalva. 1924 m.

V.Kandinskis. Kompozicija V 

 

F.Kupka. Vertikalė. 1935 m.

F.Kupka. Mėlynos ir raudonos vertikalios plokštumos. 1913 m.

 

P.Klė. Plentas ir vieškelis. 1929 m.

 

K.Malevičius
Juodas kvadratas baltame fone. 1913 m.

 

P.Mondrianas. Pilkas medis. 1911 m.   

Gončarova. Elektra. 1911 m.

V.Kandinskis. Baltame fone. 1923 m.

Į puslapio pradžią

atgal