DADA  - dadaizmas (pranc. dada – vaikiškas arkliukas), 1915-23 m. modernistų literatų ir dailininkų judėjimas. Dada terminas, kilęs iš atsitiktinai žodyne rasto žodžio, pradėtas vartoti 1916 m.


 

M.Rėjus. Lygintuvas
M.Rėjus. Engro violončelė
M.Diušanas. Dviračio ratas
M.Diušanas. Mona Liza, arba L.H.O.O.Q

 

Šiai krypčiai būdingas I pasaulinio karo patirties suformuotas nihilistinis požiūris į tradicines visuomenės, kultūros ir meno vertybes. Neigta estetinės formos reikšmė, propaguota antimeno idėja. Kūryba grįsta atsitiktinumu, absurdu, anarchija, ironija. Siekta provokuoti publiką.


M.Diušanas prie savo darbų

 

F.Pikabija. Įsimylėjėlių paradas. 1917 m.

Menininkai nesukūrė stilistiškai vieningos raiškos. 
Pagrindinės plastinės veiklos formos – koliažai, fotomontažai, object-trouve ir ready-made pobūdžio kompozicijos iš miesto civilizacijos produktų, buities atliekų, žinomų kūrinių reprodukcijų, spaudos iškarpų, kt.

 

 

 


H.Arpas. Tzaros portretas. 1916-17 m. 

 


Dada susiklostė Ciūriche, įvairiatautėje karo pabėgėlių bendruomenėje. Pradininkai: literatai Tristan Tzara (paskelbęs dada manifestą), Hugo Ball, dailininkai: Hansas Arpas (Hans Arp; kitaip Jean), Maksas Ernstas (Max Ernst), Marcel Janco. 

H.Arpas. Spalvotas medis. 1917 m.


 

 

F.Pikabija
Rečiausias paveikslas ant grindų. 
1915 m.

1916 atidarytoje kavinėje „Cabaret Voltaire" jie rengė skandalingas manifestacijas (vad. triukšmo muziką, simultaninės ir garsų poezijos skaitymus, kt.), 1917 m. įsteigtoje galerijoje – parodas. 
1917-20 m. leido periodinį leidinį “Dada”.


F. Pikabija
 Plunksnos

M.Ernstas, siurrealizmo veikiamas, kūrė koliažus.  Jo sukurti fantasmagorijų paveikslai iracionaliais ryšiais sujungia žmogų, gamtos formas ir civilizacijos elementus. Paveiksluose ir grafikos darbuose dailininkas naudojosi ne tik įvairia technika, bet ir kūrė naujus, automatizmu paremtus metodus, pvz., frotažą.

 

 

 

 

 

M.Ernstas. Miškas. 1927-28 m.

M.Ernstas.
Du vaikai, išgąsdinti lakštingalos

 



M.Diušanas. Nurengta nuotaka. 1915-23 m.


Kitas karo laikotarpio dada židinys – Niujorkas, kuriame susibūrę Marselis Diušanas (Marcel Duchamp), Francis Pikabija (FrancisPicabia), Man Rėjus (Man Ray) ir kt. plėtojo analogiškus principus. Baigiantis karui, dada pasireiškė Barselonoje, Paryžiuje, įvairiuose Belgijos, Olandijos, Austrijos miestuose. 


 

K.Švitersas. 
Merz tapyba 32A. 1921 m.


 

K.Švitersas. 
Merz koliažas su saldainiu

K.Švitersas.
Merc 163. 1920 m.

 

G.Grosas. 
Prekeivis merginomis

Ypač ryškų pavidalą įgijo Vokietijoje. Berlyne jo principus tęsė Georgas Grosas (George Grosz), Hanoveryje – Kurtas Švitersas (Kurt Schwitters), komponavęs Merz – koliažus, pavadintus pagal viename iš tokių kūrinių priklijuotos etiketės užrašą „kommerziel” (vok. prekybinis, komercinis). Vokiečių kūryba pasižymėjo kairuoliškomis politinėmis tendencijomis, socialinės satyros apraiškomis


G.Grosas.
Dėdė Augustas. 1919 m.

 

 

3 dešimtmetyje dada atradimais pasirėmė siurrealizmo dailininkai, 20a. II pus. judėjimo paveldas darė įtaką poparto, Fluxsus, hepeningo kūrėjams. 

Į puslapio pradžią

atgal